TOTAS

    Sekmadienį  vykę savivaldybių tarybų rinkimai sukėlė abejonių dėl jų teisingumo. Susidarė įspūdis, kad savivaldybių deputatų išrinkimą lėmė tai - kas ir kaip skaičiavo balsus, bet ne rinkėjų valia. Stebino, kai 10:00 val. dar nebuvo žinomas tikslus dalyvavusių rinkėjų aktyvumas. Kai kurios apygardos išvis tokių duomenų ilgą laiką neteikė. Eilinį kartą visus pralenkė Kauno savivaldybė, kuri net 00:03 val. nebuvo pateikusi jokių duomenų ( VRK viešoje duomenų bazėje nebuvo)! Vyriausios rinkimų komisijos vadovas Z.Vaigauskas komentuodamas šį liūdną faktą atkreipė dėmesį į menką komisijos pirmininkų kompiuterinį raštingumą, ko pasėkoje duomenys buvo suvedami lėtai ir sunkiai. Tačiau interneto amžiuje, kai kiekvienas „runkeliokas” sugeba internete parašyti kelių žodžių komentarą,  toks  Z.Vaigausko rinkimų komisijų darbo pateisinimas yra visiškai nesuprantamas. Balsų skaičiavimas visuomenėje irgi sukėlė nepasitikėjimą. Į pavienių kandidatų, žurnalistų, stebėtojų skundus nebuvo atsižvelgiama. Tik didžiosios partijos turėjo galimybę, kilus įtarimams, rimčiau perskaičiuoti balsus ir į jų pastabas dėl rinkimų vykdymo VRK atsižvelgdavo. Svarbu atkreipti dėmesį į didelį balsavusių paštu skaičių. Dažnoje savivaldybėje balsavimas iš anksto buvo didesnis negu 10 proc.! Pavyzdžiui, Ignalinoje jis buvo 14,45 proc., Pagėgiuose 12,52 proc. ir t.t.. Tokie skaičiai kelia įtarimą dėl negero politikų poveikio rinkėjams. Šiuose rinkimuose balsų pirkimas nelėmė rezultatų, nes nebuvo masiški ir paplitę  atvejai. Valdantieji daugiau dėmesio skyrė tiems, kurie skaičiuoja balsus ir mandatus. Tai gali tik patvirtinti po rinkimų kilęs skandalas, kada nepartiniai skundžiasi taikyta skirtinga faktinė kvota vienam mandatui, ko pasėkoje mandatą laimėdavo kandidatas, surinkęs mažiau balsų už konkurentą.

    Kalbant apie rinkimų rezultatus- tai jie yra artimi sovietiniam balsų skaičiavimui ir rezultatui. Rinkimuose užtikrintai laimėjo susiformavęs tamsusis valdantysis sluoksnis tiek vietos savivaldoje, tiek jiems vadovaujantis (kuruojantis) respublikinėje valdžioje. Socialdemokratų partija per visą Lietuvą gavo šiuose rinkimuose 328 mandatus (prieš keturis metus- 302), valdančiojoje koalicijoje esantis Lietuvos liberalų sąjūdis gavo 98 mandatų (prieš keturis metus- 51), valstiečių liaudininkų sąjunga - 147 mandatus (prieš keturis metus- 141). Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir rusų sąjunga gavo keliais mandatais daugiau ir šis padidėjimas labiau pastebimas tik Vilniuje. Kita valdančioji Liberalų ir centro partija neteko mandatų nuo 182 iki 126, bet žinant šios partijos būklę šis praradimas yra menkas , todėl galima įvertinti jų rezultatus teigiamai. Tėvynės sąjungos praradimai irgi yra per menki, kad juos būtų galima pavadinti pralaimėjusiais. Per visą Lietuvą TS- LKD užėmė antrą vietą ir su 249 mandatais užtikrintai išliko viena iš pagrindinių partijų savivaldoje. Kiek apčiuopiamą sėkmę pasiekė Darbo partija, kuri padidino mandatų skaičių nuo 111 iki 165. Tvarka ir teisingumas neteko mandatų nuo 181 iki 155, tačiau šis netekimas skaudžiausias tik Vilniuje, kur sužibėjo A.Zuoko judėjimas, remiamas turtingų rėmėjų.

    Jeigu įvertinus dar ir 2008 metų Seimo rinkimų rezultatus, galima sakyti, kad pastarųjų metų rinkimų rezultatai stabilizuojasi ir tampa iš anksto lengvai nuspėjami, neskaidrūs. Taip pat galima įtarti politinius kartelinius susitarimus.

    Šį sekmadienį vyks rinkimai į savivaldybių tarybas. Pagal įstatymą privalome rinkti vietinę valdžią.  Šie rinkimai skirti suformuoti 2011 - 2015 metų  kadencijos savivaldybių tarybas, kurios valdys miestus ir rajonus, tačiau jie labai svarbūs ir nacionalinei politikai. Jie leis pamatyti tautos požiūrį į dabartinę politiką bei padėtį valstybėje, tolesnes tendencijas. Negalime likti abejingi ir pasyvūs, nes piliečių aktyvumas, teisingas balsavimas ir rūpestis savo krašto gerove yra vienas svarbiausių stimulų politikams  gerai dirbti, valdžios sistemos atnaujinimui, todėl kviečiu būtinai ateiti ir balsuoti rinkimuose.

    Rinkimuose kviečiu balsuoti prasmingai. Jeigu neturite pasitikėjimo vertos partijos ar nepriklausomo kandidato ir Jūsų netenkina dabartinė ekonominė, socialinė, politinė padėtis užbraukite (sugadinkite) biuletenį, tačiau nebalsuokite klaidingai: iš pykčio valdantiesiems balsuoti už opozicines partijas ar nepagarsėjusiais gerais visuomenei darbais, aiškiai netinkamus ar netgi jau buvusius valdžioje ir susikompromitavusius nepriklausomus kandidatus. Manau, už nepriklausomus kandidatus galime balsuoti tik tada, kai jie jums kelia pasitikėjimą ir geriausia, kad jie būtų žinomi bendruomenėje, rajone savo darbais, asmeninėmis savybėmis, vertybėmis, kompetencija. Jei jums patiko šiuose rinkimuose įvesta nepriklausomų kandidatų naujovė ir jūs sumanėte už kurį nors nežinomą iš jų balsuoti, bent pasižiūrėkite apie jį google.lt. Jokiu būdu nebalsuokite aklai. Partinių ir nepriklausomų kandidatų aplinkos, jų artimųjų, draugų balsavimas už juos, mano nuomone,  yra prasmingas, nes jie tikisi, kad bus ne tik jų kandidato geresnė ateitis, bet ir jų. Panašiai turi balsuoti ir paprasti rinkėjai, t.y. rinkti gerai žinomą, patikimą kandidatą ar partiją, kurių darbai ateityje pagerintų jų gyvenimą.  Kai kiekvienas taip balsuos, išrinktieji privalės juos visus atstovauti ir spręsti jų problemas. Žinoma, tokiam balsavimui reikia pasitikėjimo vertų kandidatų. O dar svarbiau -  turi veikti valdžios sistema, atsukta į visus žmones ir neleidžiančia piktnaudžiauti siauram, geresnio gyvenimo trokštančiam išrinktųjų ratui.

Tiesiog akivaizdu, jog šiuo metu valstybę valdo politinės - finansinės grupuotės , kurios yra monopolizavusios valdžią. Visa valdžios sistema dirba jiems ir su jais susijusiam elitui. Todėl rinkėjas turėtų gerai pagalvoti, ar verta žaisti valdžios primestą žaidimą ir rinktis iš pateiktų partijų, nepriklausomų kandidatų, kurių dauguma yra buvę partiniai, oligarchai ir jų parankiniai. Reikia pastebėti, kad tikrų nepriklausomų kandidatų yra mažai.  Be to, net geriausi pavieniai kandidatai šiuo metu nėra pajėgūs iš esmės pakeisti sistemą, valdžios santykio su piliečiais. Geroms permainoms įvykti reikia pakeisti Lietuvos politikos kursą.  Mūsų šalyje beveik nėra prasmingų protestų, kurie galėtų inicijuoti permainas. Valdančioji klasė nejaučia apčiuopiamos grėsmės, todėl toliau vykdo nusistovėjusią ir tamsią politiką.

    Reikia keisti šią nuostatą ir parodyti valdžiai, kad neketiname taikstytis su dabar vykdoma oligarchine politika, kuri dėl savo ypatingos padėties ekonomikoje, žiniasklaidoje, valstybės tarnyboje, politikoje valdo valstybę. Nuskriausti rinkėjai, norėdami keisti dabartinę padėtį, turi pareikšti protestą ir balsuoti prieš visus (sugadinti biuletenį). Taip pasielgęs rinkėjas gali užrašyti ant biuletenio, dėl ko jis taip pasielgė. Tokie biuleteniai leis parodyti svarbiausias, aktualiausias problemas ir jų mastą. Toks rinkėjų pasirinkimas yra įspėjamasis streikas valdžiai, kad ji keistų politiką ir politinę sistemą.     Jeigu protestuojančių bus daug - tai šie rinkimai neįvyks. Tokiu atveju valdžia turėtų skelbti naujus rinkimus, o rinkėjai stebėti politinius procesus ir daryti tolesnius sprendimus.

    Kartu raginu rinkėjus nepardavinėti savo balsų. Rinkėjų papirkimas rodo pinigo valdžią, kuri naudingiausia pinigingam elitui. Rinkimuose išlikite orūs ir nepardavinėkit savo sąžinės. Daugiau dvasios ir atsakomybės! Taip pat raginu rinkimų komisijas dirbti sąžiningai, nepasiduoti tamsių jėgų įtakai ir suskaičiuoti balsus teisingai.

Gerbiu rinkėjų nuomonę, todėl tikiu, kad jie ateis į savivaldybių rinkimus ir pasirinks, kas jiems artimiau, teisingiau, protingiau.

Su pagarba,

Jūsų

Mindaugas Pliauga

    Atėjus valstybinei šventei kaskart pamąstome apie valstybę, kurioje gyvename ar norime gyventi. Pastaruoju laikotarpiu valstybinės šventės  viduje tampa vis liūdnesnės ir liūdnesnės, nors išorinis šventės blizgesys yra gana gražus. Taip atsitinka, nes matome vertybių griūtį, ilgalaikės vizijos ir tam tikrų tikslų nebuvimą. Apima beprasmybės jausmas, kai valstybės evoliucija kreipiama tamsiu keliu. Tokia vidinė būsena tik patvirtina, kad valdančiojo elito ir liaudies atskirtis didėja ne tik dėl interesų ir materialinių dalykų nesutapimo. Valdžioje esančios politinės- finansinės grupuotės yra valdomos stiprių tamsiųjų jėgų, todėl jos mato Lietuvą tik savo interesų pagrindu ir toliau savo kiemo nieko nemato arba tas matymas yra miglotas. Trūksta vidinio ryšio su liaudimi. Tas labai jaučiasi. Nors tenka būti labai arti valdžios atstovų, kalbėtis su jais ir fiziškai mus skiria kartais ne daugiau pora metrų, tačiau net ir tada  jaučiuosi, lyg mus skirtų tūkstančiai kilometrų. .. Fizinis nuotolis tada nieko nereiškia, nes mūsų vidinės asmenybės yra labai toli. Šis augantis nuotolis dar labiau išskiria ir išryškina  bei nutolina pozicijas, valstybės reikalų matymą, intencijas, susidariusios situacijos supratimą ir būdus išeiti iš jos, o to pasėkoje sukelia visišką nepasitikėjimą vieni kitais. Įsivyrauja priešiškumas ir absoliutus nepasitikėjimas. Tą mes dabar ir regime mūsų gražiame krašte. Mano giliu įsitikinimu, ši padėtis turi keistis. Juk kuomet mes nieko nedarome tautai kilti, kuomet mes didiname disharmoniją, kvailumą, nedorą, neteisybę, tuštumą, niekingumą ir t. t., mes žudome tautą, nors vadintumės kažin kokiais didžiais veikėjais. Turime suteikti prasmę gyvenimui Lietuvoje. Ir tai turi daryti ne tik valdžia, bet, kas svarbiausia, paprasti žmonės, t.y. valstybės piliečiai. Žinoma, po vieną jie padaryti mažai gali, tačiau jų kiekis - viską gali.

    Dabar artėja rinkimai į savivaldybių tarybas ir rinkėjai turės galimybę pareikšti savo valią. Mažai kas abejoja, kad reikalingas valstybėje egzistuojančios sistemos sukrėtimas. Turime būti neabejingi  rinkimuose ir balsuoti prasmingai. Kai nepatinka egzistuojanti sistema ar visi kandidatai neturi tavo pasitikėjimo - balsuoji prieš visus, kai nepatinka tik už valdžios vairo esantys - balsuoji už opozicines partijas ir t.t. Turime balsuoti prasmingai. Neatėjimas į rinkimus reiškia rinkėjo abejingumą ir tolesnį tamsybių siautėjimą. Prasmingas balsavimas gali būti pradžia, tas pirmas žingsnis  šviesesniam rytojui ir prasmingam gyvenimui Lietuvoje. Tikiuosi, mane skaitytojai teisingai supras ir bus artimi man, nors mus skiria gana ilgi fiziniai kilometrai.

    Sveikinu brangius Lietuvos piliečius su  Vasario 16-ąja valstybės atkūrimo diena!

Sekmadienį vyko rinkimai į Europos parlamentą. Tenka pastebėti, kad rinkimai pasižymėjo rekordiškai mažu rinkėjų aktyvumu. Per visą Lietuvą rinkimuose dalyvavo vos 20,91 proc. balso teisę turinčių rinkėjų. Rinkimai praėjo labai ramiai ir neįprastai sklandžiai, išskyrus aktyvesnes pastangas Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose rinkėjų aktyvumui didinti dariusius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narius. Nors rinkėjų aktyvumas šiuose rajonuose buvo gerokai didesnis negu šalies vidurkis, tačiau protesto balsų procentinis skaičius buvo artimas šalies vidurkiui. Šie rinkimai pasižymėjo labai dideliu rinkėjų pasyvumu. Manau, tai nėra atsitiktinumas, nes žmonių apatiją buvo galima jausti rinkimų agitacijos metu. Dėl to kaltinti žiniasklaidą ar per mažus valstybės pinigus rinkimų agitacijai nereikėtų, nes ne pinigai ir ne valstybės institucijų, žiniasklaidos dėmesys šiuose rinkimuose buvo svarbiausias dalykas. Valdžios ir politinių partijų politika yra kalčiausia dėl tokio rinkėjų pasyvumo, nes ji varo krašto gyventojus į depresiją. Rinkėjų politinė depresija yra pagrindinė priežastis tokio mažo rinkėjų aktyvumo. Pritariu Z.Vaigauskui, atkreipusiam dėmesį į rinkėjų paduotus negaliojančius biuletenius,, kad rinkėjų protestas šiuose rinkimuose buvo nedidelis - 2,60 proc. Mažas rinkėjų aktyvumas ir menkas rinkėjų protestas rodo, kad valdžios politika ir politinė sistema yra pakenčiama. Šalies politinės partijos išvengė aktyvaus rinkėjų protesto ir pasipriešinimo, todėl dabar jau gali atsikvėpti ir nusiraminti, nes artimiausi rinkimai planuojami tik 2011 m., jeigu šalyje nenutiks netikėtų dalykų.
EP rinkimuose daugiausia mandatų laimėjo valdantieji TS-LKD, kas leido A.Kubiliui pareikšti, jog dabartinė Vyriausybė eina teisingu keliu, nes buvo išreikštas pasitikėjimas, o Lietuva atsiduria tarp tokių Europos valstybių kaip Vokietija, kur valdančios partijos taip pat pasirodė sėkmingai. Socialdemokratų atstovai, likę antri, buvo santūresni, tačiau savo didelio džiaugsmo neslėpė ir pareiškė, kad rinkėjai pasitiki opozicinėmis partijomis. R.Paksas rinkimų rezultatus įvertino patenkinamai. Objektyviau rinkimus įvertino tik kiek toliau nuo valdžios esančios partijos. KKSS pirmininkas G.Vagnorius , kuris teigia, kad rinkimų rezultatus nulėmė partinis balsavimas, o protestą prieš netinkamą politiką dauguma Lietuvos rinkėjų išreiškė neidami į rinkimus. Tenka sutikti, kad dar nėra tiek daug ir taip stipriai nusivylusių valdančiuoju sluoksniu žmonių, jog protestą išreikštu balsavimu. Žvelgiant į rinkimų apylinkes nesunku pastebėti, jog nemažoje dalyje jų nebuvo nei vieno sugadinto biuletenio. Tradiciškai mažai protesto balsų buvo Vilniaus mieste - 1,9 proc. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad vietomis buvo stiprus protesto balsas. Druskininkų Lipliūnų apylinkėje - 9,62 proc., Kalvarijos Brazavo ir Jurgežerių apylinkėse - 10,34 ir 10,23 procentai, Tauragės Vizbarų apylinkėje - 13,16 proc., o Klaipėdos Jūreivių apylinkėje net 17,24 proc. Tradiciškai Šiauliuose rinkėjų protestas viršijo šalies vidurkį.
Rinkimus vertinčiau kaip partijų struktūrų ir paprastų žmoniškųjų išteklių varžybas. Laimėjo tos partijos, kurios turi stipresnes, gausesnes struktūras miestuose ir rajonuose, sugeba sutelkti narius ir gauti jų paramą. Nei oligarchai, išskyrus partines oligarchines grupes, nei paprasti rinkėjai šiais rinkimais beveik nesidomėjo. Piniguočius tenkino visi stambiųjų partijų viršūnių planuojami scenarijai, o paprasti žmones bandė išreikšti protestą švelnia forma - neidami į rinkimus. Dėl to rinkimuose ir rinkiminės kompanijos metu vyravo apatiškos nuotaikos. Be to, EP rinkimų piliečiai nelaikė svarbiais, kas irgi padidino abejingumą rinkimams.
Lietuva pagal rinkėjų aktyvumą Europoje labai ryškiai atsiliko nuo vidurkio ir atsidūrė avangarde šalių, kurios išsiskyrė rinkėjų pasyvumu. Todėl tokį rinkėjų pasyvumą EP rinkimuose reikia vertinti kaip vidaus politikos išdavą, nuo kurios rinkėjai „suserga” politine depresija. Deja, gyventojų politinė depresija nieko nepakeis. Dar daugiau - valdžia trukdys gijimo procesui, nes ši „liga”, kaip parodė rinkimai ir politikų vertinimai, naudingi dabartinei valdančiai klasei.

     Lietuva išrinko prezidentę jau po pirmojo rinkimų turo. Rinkimai praėjo labai ramiai, tarsi patvirtindami ramią ir nuobodžią rinkimų kompaniją. Kaip visada nepatiko eilinis Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo nesklandumas: šį kartą tai buvo „gumos tempimas” dėl rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičiaus. Tačiau tai jau tapo tradicija ir be rinkėjų protestų to jau nebepakeisi. Tenka pripažinti ir konstatuoti, kad rinkimuose laimėjo kandidatė, kuri buvo ruošiama pergalei ne vienerius metus ir kurios pergalei prezidento rinkimuose buvo tiesiog išpurenta dirva. D.Grybauskaitei rinkimų kompanijos metu beliko nepadaryti milžiniškų klaidų, o visa kita - iš anksto paruošė ir rinkimų kompanijos metu pasirūpino labai galingos tamsiosios jėgos.
     Nepaisant išpurentos dirvos moteriai prezidentei ir galingos tamsiųjų jėgų propagandos, rinkėjai liko gana abejingi rinkimams, o kartu ir visiems kandidatams. Propagandos vadintą absoliutų reitingų lyderį ir Lietuvos Gelbėtoją vos išrinko per pirmąjį rinkimų turą, nes rinkimuose dalyvavo vos 51,76 proc. rinkėjų. Tiesa, balsų rinkimuose D.Grybauskaitė surinko tikrai labai daug - 68,21 proc. Jos konkurentai nepajėgė pasipriešinti ir atliko statistų vaidmenį. Ši užtikrinta D.Grybauskaitės pergalė suteikia jai geras galimybes įvykdyti rinkėjams duotus pažadus. Rinkimų rezultatai rodo, kad ji yra stipresnė už visas Lietuvoje veikiančias partijas. Mano pastebėjimu, pačių partijų viršūnėse yra daug ją remiančių įtakingų grupuočių narių. Jeigu ji tuo pasinaudos, tai galės dar tvirčiau valdyti Lietuvą, o tam tikros jėgos galės užimti kitus svarbius postus. Nors šiuo metu valdančiame elite yra pasimetimas ir atsirandantis supratimas dėl gerųjų permainų, tačiau, manau, niekas nesikeis, nes po rinkimų su jais padirbės tamsiųjų jėgų propaganda. Jie pripratę prie tamsių darbelių, todėl šviesos vertybės jų nesuvilios. Visgi tikiu, kad atsiras iš jų, kurie atsivers į tikrąjį kelią ir pasiryš dirbti Lietuvai ir jos žmonėms, o ne sau ir savo klanui.
     Tenka pastebėti, jog rinkėjų protesto šiuose rinkimuose beveik nebuvo. Įžvalgesnių rinkėjų, kurie sugadino biuletenius, daugiau buvo tik Neringos - 2,29 proc., Kalvarijos - 1,70 proc. Šilutės - 1,63 proc. savivaldybėse. Saulės mieste - 1,42 proc. ir Šiaulių rajone - 1,81 proc. jau atsiranda pastovus permainų siekis pas dalį piliečių.
     Tenka daryti išvadą, kad Lietuvos žmonės nenori esminių permainų, o vykdoma valdžios politika jiems yra pakenčiama. Dabar jau galima sakyti, kad rinkėjai (išskyrus sausio riaušes prie Seimo) neatsitiktinai nesiorganizuoja ir nedalyvauja rengiamose protesto akcijose, kadangi juos iki šiol daugmaž tenkina valdančiojo sluoksnio politika. Žinoma, galima pagirti specialiąsias tarnybas, kurios sugeba trukdyti protestų akcijų organizavimui, bet tai nėra pagrindinė priežastis. Pagrindinė priežastis - žmonės dar gerai gyvena ir nori, kad kiti už juos kovotų. Be to, mano įsitikinimu, nemažą įtaką rinkėjų pasyvumui turi tamsiųjų jėgų propagandos įteigiama depresija ir abejingumas politikai, o išryškinami antraeiliai dalykai ir kurstomi tamsūs jausmai, prisidengiant gerais norais ir Fix idėjomis.
     Teigiamai vertinu išrinktosios prezidentės D.Grybauskaitės griežtumą Vyriausybės ministrams ir spaudimą jiems geriau dirbti, nurodant jiems atlikti „namų darbus”. Tik nuliūdino Energetikos ministro užsipuolimas dėl monopolijų netinkamos kainodaros ir kitų su oligarchijos interesais susijusių sričių. Šis ministras mane nustebino, nes atėjęs dirbti iškart pradėjo kovą su „Leo Lt” ir netgi pradėjo rodyti rezultatus: pastebimai padidino valstybės įtaką „Leo Lt”, ketinama mažinti elektros kainas, mažina vadovų algas ir nori mažinti jų skaičių. Jei neprotegavimas TS partijos narių užimant svarbius postus, šį ministrą būtų galima tik pagirti. D.Grybauskaitė skelbia, kad nori išardyti „Leo Lt” kaip galima greičiau. Bet ar negeriau pradėti „Leo Lt” darinio išardymą nuo elektros kainų, vadovų skaičiaus ir jų algų mažinimo ir panašių dalykų? Nebūkime naivūs. Juk šios skyrybos valstybei atneš nemažesnius nuostolius nei vedybos su privačiu investuotoju. Abejoju, ar įmanoma greitai išardyti „Leo Lt” su mažais nuostoliais. Todėl Energetikos ministerijos ministro veiklą vertinu teigiamai, nes jo darbai mažina šios monopolijos pelnus ir įtaką, o tai savo ruožtu mažina visuomenės ir valstybės nuostolius ne tik dabartiniu metu, bet ir skyrybų atveju.
     Nors žiniasklaidoje daugybė panegirikos išrinktajai prezidentei, valdžios atstovai ją giria, bet liaudyje - gana ramu ir šaltoka. Jokio didesnio džiaugsmo proveržio. Įdomu. Rinkimų kompanija buvo rami, rinkimai praėjo labai ramiai, po rinkimų - vėl ramybė. Ką tai reiškia? Viliuosi, kad tai - į gerą.

     Artėja Respublikos Prezidento ir Europarlamento rinkimai. Lietuvos Tauta, tai yra visi Lietuvos piliečiai, rinks naujus EP narius ir prezidentą. Nors Lietuvoje sunki padėtis, žmonės nusivylę politika ir politikais, giliai viduje nebesitiki, jog rinkimuose dalyvaujantys kandidatai į prezidentus vykdys gerąsias permainas ar pagrįstai abejoja EP narių įtaka Lietuvos politiniam gyvenimui, tačiau vis tiek negalima būti abejingais savo krašto likimui. Juk aukšti pareigūnai norėdami gali daug gero nuveikti Lietuvos žmonėms. Tačiau tam, kad bent dalį savo pažadų jie įvykdytų, reikia išrinkti tinkamus ir suinteresuotus žmones. Lietuvos piliečių aktyvumas ir rūpestis savo krašto gerove yra vienas svarbiausių stimulų politikams dirbti, todėl kviečiu būtinai ateiti ir balsuoti rinkimuose.
     Pirmasis Prezidento rinkimų turas vyks 2009 m. gegužės 17 d. Šis gegužės sekmadienis gali būti svarbus persilaužimas į gerovės valstybę, tačiau viskas priklauso nuo rinkėjų valios. Aš, kaip ir daugelis Jūsų, nesitikiu gerųjų permainų nei iš vieno kandidato į prezidentus. D.Grybauskaitės reitingai po kovo mėnesio pakilimo smarkiai nukritę ir dabar palaikomi galingų valdžios jėgų. Šalies gatvėse (plačiojoje masėje), mano pastebėjimu, D.Grybauskaitės palaikymas tik teorinis, nes žmonės nori turėti viltį. Šias viltis kursto tam tikros jėgos. Kiti kandidatai šiuo metu atlieka statistų vaidmenį, nes dauguma piliečių jų ne tik nepalaiko, bet netgi absoliučiai nepasitiki. Iš jų geriau atrodo tik tie kandidatai, kurie turi kurios nors oligarchinės grupės palaikymą. Oligarchinės grupės jiems padeda suformuoti priimtinesnį įvaizdį. Tai kodėl reikia eiti į rinkimus ir balsuoti?
     Tam, kad parodytume valdžiai, jog neketiname taikstytis su dabar vykdoma oligarchijos politika. Mes norime keisti Lietuvos politikos kursą! Mūsų šalyje per mažai skriaudžiamųjų protestų ir dažnai neprasmingas balsavimas rinkimuose. Tuo, žinoma, naudojasi valdantysis oligarchinis sluoksnis. Tai reikia keisti. Todėl kviečiu pirmame prezidento rinkimų ture sugadinti biuletenį. Biuletenio sugadinimas reiškia, kad rinkėjas nemato prasmės rinktis kandidatą, todėl renkasi protesto formą prieš visą politinę sistemą, tai yra užbraukia visus kandidatus. Tokiu būdu rinkėjai streikuoja, kad valdžia atkreiptų dėmesį į jų vargus, sunkią padėtį ir keistų netinkamą šalies valdymą ir politinę sistemą. Rinkėjai, kurie neateis į rinkimus, parodys tik savo abejingumą, kantrumą, nuolankumą ir galbūt nusivylimą kandidatais. Kadangi neaktyvūs rinkėjai plaukia pasroviui, jie valdžiai nepavojingi. Pavojingi tik tie, kurie netingi nueiti į rinkimų apylinkę ir pareikšti protestą. Dar daugiau - tai ženklas valdžiai, kad tokie piliečiai nepatingės nueiti prie Seimo, Vyriausybės ir kitų valdžios pastatų pareikšti nepasitenkinimą vykdoma politika. Jeigu protestuojančių rinkėjų bus pakankamai daug, esu įsitikinęs, kad pajutusios grėsmę monopolijos, oligopolijos ir įvairūs karteliai mažins kainas vartotojams ir gerins sąlygas tiekėjams, o valdžia švelnins politiką. Smulkiam ir vidutiniam verslui bei paprastiems gyventojams bus lengviau išgyventi ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, nes oligarchija ir monopolijos bus priverstos prisiimti dalį krizės kaštų.
     Europarlamento rinkimuose kviečiu rinktis kandidatus ir neprotestuoti, nes biuletenio užbraukimas (sugadinimas) reikš nepasitenkinimą ir protestą Europos Sąjungai. Tai gali sukelti tarptautinį skandalą. Susipriešinimas su Europa mums šiuo metu nieko gero neduos. Tik pasunkins šalies ekonominę padėtį. Prezidento rinkimų antrame ture, jeigu jis įvyks, kviečiu balsuoti laisvai. Po rinkėjų protesto kitame ture išrinktas prezidentas turės savo darbais įgauti rinkėjų pasitikėjimą ir išsklaidyti visas abejones. Gerbiu rinkėjų nuomonę, todėl tikiu, kad jie išrinks geriausią kandidatą iš kandidatuojančių, kuris ir taps Lietuvos prezidentu.
     Šiuo metu konstatuojamas liaudies nepasitenkinimas valdžia, politikais, korupcinė ir oligarchine sistema. Koks didelis yra nepasitenkinimas bus galima spręsti po 2009 m. gegužės 17 d. įvyksiančių rinkimų.

 
Su pagarba,
Jūsų
Mindaugas Pliauga

    2008 m. spalio 26 d. pasibaigė išoriškai ramiausi Seimo rinkimai nuo Sąjūdžio laikų. Šie rinkimai turėjo nemažai  panašumo į TSRS rengtus rinkimus, bet demokratijos vis dėlto buvo žymiai daugiau. Pats pagrindinis ir svarbiausias – Tauta turėjo galimybę tarti žodį. Nebuvo didelių trukdymų. Buvo tik pasyvumas. Todėl natūraliai rinkimus laimėjo aktyvesni ir gudresni, t.y. Lietuvą valdantis klaninis elitas ir jo sukurta politinė- ekonominė sistema. Plačiosios masės pralaimėjimas lemia tai, kad bus tęsiama dabartinė politika. Elektros, šildymo ir kitų kainų kilimui buvo atverti vartai, nes piliečiai pademonstravo kantrumą ir nemažą palaikymą šiuo metu Lietuvą valdančiam sluoksniui. Gal balsai buvo skaičiuojami nevykusiai (netiksliai), tačiau bendrą vaizdą jie parodo, todėl galime spręsti apie susidariusią situaciją.

    Šiuose rinkimuose buvo rekordinis skaičius sugadintų biuletenių, kurių didžioji dauguma reiškė protestą dabartinei politinei – ekonominei sistemai. Šitaip darė žmonės, kurie yra visiškai nusivylę valdžia ir jau nebenori rinktis iš jiems primestų sąrašų ir kandidatų. Tie, kurie tą darė sąmoningai, yra progresyvioji ir aktyvioji visuomenės dalis, pribrendusi politinės  sistemos permainoms ir nenorinti taikstytis su jų apiplėšinėjimu. Ryžtingiausiai ir oriausiai pasirodė Saulės rinkimų apygarda, kurioje antrame ture renkantis iš dviejų kandidatų buvo sugadinta beveik 13 proc. biuletenių! Neblogai pasirodė kauniečiai, klaipėdiečiai, šiauliečiai, panevežiečiai. Tai iš ties neblogai, bet to dar nepakanka politinės sistemos sukrėtimui ir dabar vykdomos politikos kurso pakeitimui. Be to, reikia atkreipti dėmesį, jog Vilniaus ir Lietuvos provincijų rinkėjų protestas buvo mažas. Kaimo žmonės, maži miestai ir vilniečiai dar pakankamai stipriai pasitiki dabartine politine sistema ir leidžiasi kvailinami. Dėl vilniečių - tai suprantu, nes Vilniuje progresas yra nemažas ir ekonomikos kilimas tenai jautėsi. Provincijų rinkėjai mane labai nustebino, nes Varėnos – Eisiškių, Rokiškio, Zarasų – Visagino, Telšių apygardose antrame ture sugadintų biuletenių skaičius nesiekė nei 2 proc. Atrodo ištuštėję ir išgyvenantys nuosmukį rajonai turėtų labiausiai priešintis dabartinės valdžios politikai, bet rinkimų rezultatai rodo, kad jie yra gana nuolankūs ar naiviai pasitikintys politikų pažadais.

    Šių rinkimų didžiausiais laimėtojais įvardinčiau ne Tėvinės sąjungą, o „valstybininkų“ klaną, kurių beveik visi favoritai laimėjo šiuos Seimo rinkimus. Daugiausia balsų gavo jų mėgstamos Tėvynės sąjungos ir Socialdemokratų partijos. Abi jos gavo daugiau balsų negu per praeitus rinkimus. Abi liberaliosios partijos taipogi gerai pasirodė. Jų nelabai mėgstama R.Pakso partija gavo netikėtai mažai balsų. Darbo partija po Viktoro grįžimo balsų gavo pagal darbą. Šių rinkimų pralaimėtojai Naujoji sąjunga ir K.Prunskienės valstiečiai irgi joks netikėtumas. NS jau keletą metų “lopatologai” pranašavo žlugimą ir po A.Paulausko išmetimo iš Seimo pirmininko kėdės tas vyko nuosekliai, ramiai ir kryptingai. Iki tol daug kas stebėjosi NS frakcijos sumanumu ir sugebėjimu išlaikyti įtaką su savo gana menkomis partinėmis pajėgomis. K.Prunskienei prieš rinkimus buvo vėl priminta jos praeitis, kas taip pat nepridėjo partijai. Atrodo, kad R.Pakso, K.Prunskienės  ir NS partijoms prieš rinkimus suduoti specialiųjų tarnybų smūgiai buvo skaudūs ir gerokai sutrikdė ne tik jų įvaizdį visuomenėje, bet ir jų partijų finansinius srautus. Be to, NS ir valstiečiai labai nevykusiai pasirinko rinkiminės kompanijos strategiją. Bet pasirinko tokias netinkamas, jog pradedi abejoti šių partijų vadovų padėjėjais, konsultantais ir t.t. lojalumu šioms partijoms, nes kyla įtarimai, kad jie dirbo ne savo partijoms, o kažkam kitam. Žinoma, klaidų būna visokių ir nežinia kaip čia iš tikrųjų buvo. Po  šių nesėkmingų Seimo rinkimų A.Paulauskas, K.Prunskienė jau neturi gerų galimybių gerai pasirodyti po pusmečio vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Jie – eliminuoti. Dėl Tautos prisikėlimo partijos negaliu nieko pasakyti, nes apie šios partijos narių politinę veiklą nieko nežinau. Tik galiu pasakyti, kad  dalis balsų yra protesto balsai ir dalis jos rinkėjų balsavo už juos, nes jie jiems patinka kaip žmonės ( tokių turbūt daugiau).

     Prie pralaimėjųsių, be paprastų  žmonių ir paminėtų partijų, paminėčiau aktyvius nepriklausomus  žiniasklaidos ir visuomenės veikėjus. Jų pastangos dėl „Leo Lt“, VSD skandalo ir kitų neskaidrių ar antidemokratiškų tendencijų nedavė rezultatų ir neatsispindėjo rinkimų rezultatuose. Jie iš politinio proceso formavimo yra pašalinti, nors demokratinėse valstybėse jie yra svarbūs politinio proceso dalyviai.

   Tenka konstatuoti valdžios ir politinės sistemos krizę, bet rinkimų rezultatai rodo, jog ji nėra didėlė.

     Šį sekmadienį bus renkamas naujas Seimas. Tai yra svarbus įvykis valstybės gyvenime. Šiandieninė ekonominė, politinė, psichologinė, dvasinė ir t.t. padėtis Lietuvoje yra labai bloga ir turinti tendenciją ristis į visišką dugną(liaudžiai) ir visišką žemiškų materialinių interesų patenkinimą valdančiojo oligarchinio sluoksnio. Tokioje nuosmukio valstybėje ne tik elitas, bet ir jo pavyzdžiu eiliniai piliečiai labiausiai vertina pinigą. Ši didėjanti pinigų įtaka virsta – pinigų valdžia, o valstybė ima virsti oligarchinių grupių valstybe, kurioje turtas užima centrinę vietą. Ši padėtis ir pinigo garbinimas labai naudingas oligarchiniam sluoksniui, nes turtėti gali tie, kurie turi tam sąlygas. Kuo geresnės sąlygos ir padėtis visuomenėje, tuo didesnė galimybė turtėti, todėl elitas kuria tokią Lietuvą, kuri atitiktų elito interesus. Kadangi didžioji dauguma paprastų piliečių lieka abejingi ir pasyvūs, valdantysis oligarchinis elitas natūraliai plečia savo galimybes monopolizuodamas valdžios teisę. Nors ši mažuma ypatingą padėtį visuomenėje pasiekia ne rinkimuose, bet dėl savo ypatingos padėties ekonomikoje, valstybės tarnyboje ir užvaldydami partinę valdžią. Tokioje situacijoje rinkimai formaliai įtvirtina oligarchiją ir nesukuria tos valdžios realios kontrolės mechanizmo. Valdančioji mažuma visuomet išvengia visuomenės daugumos kontrolės, nors esančios Lietuvos demokratinės procedūros formaliai numato tokios kontrolės galimybę. Nesant realios valdžios kontrolės mechanizmo ir kitų svarbių valdžiai poveikių priemonių, rinkimai kaip demokratijos įgyvendinimo priemonė pavirsta savotišku spektakliu, propagandos kampanija, kurios tikslas ne tikrų tautos atstovų išrinkimas, o esamo režimo pozicijų sutvirtinimas ir įteisinimas. Rinkimai yra patogus būdas valdžiai visuomenės ir pasaulio akyse vaizduoti save kaip tikros demokratijos įsikūnijimą. Tai kodėl verta balsuoti?

     Kadangi rinkėjai turi galimybę nežaisti valdžios primesto žaidimo balsuodami rinkimuose prieš visus. Šią protesto formą renkasi rinkėjai, kurių netenkina dabartinė politinė sistema. Šis rinkėjų pasirinkimas yra įspėjamasis streikas valdžiai, kad ji keistų politiką ir politinę sistemą.

Šiuo metu Lietuvoje yra konstatuojama valdžios ir politinės sistemos krizė. Kokia didelė ši krizė parodys 2008 m. spalio 12 d. įvyksiantys rinkimai. Rinkėjai, atėję prie balsadėžių ir atidavę savo balsą už kandidatą ir partiją(nesvarbu kokią), parodo savo palaikymą dabartinei politinei sistemai. Rinkėjai, kurie neateis į rinkimus, parodys savo abejingumą ir nuolankumą dabartinei oligarchinei politinei sistemai. Tik rinkėjai, kurie sugadins biuletenį (balsuos prieš visus), parodys savo nesutikimą su dabar vykdoma valdančio oligarchinio sluoksnio politika. Dar daugiau – jie šia streiko forma išreikš savo tvirtą nusistatymą ginti savo interesus ir nesitaikstyti su dabar vykdoma pinigų valdžios politika.

      Aš balsuosiu prieš visus, bet gerbiu ir nuomonę tų, kurie eis į rinkimus ir pasirinks partiją pagal savo pažiūras. Svarbu, kad kerštavimas valdžiai nebūtų balsavimas už neaiškią partiją ar kandidatą, kuria ir pats rinkėjas nepasitiki. Turime būti atsakingi.

Pagarbiai

Mindaugas Pliauga

Labai įdomi kova vyksta JAV tarp H.Klinton ir B.Obamos dėl teisės būti kandidatu į prezidentus nuo Demokratų partijos. Ši partija iškėlė vertus vienas kito varžovus. B.Obamos pagrindinis pranašumas yra tas, kad kandidatas - juodaodis, o H.Klinton pagrindinis pranašumas yra tas, jog ji - moteris. Dabar rezultatas vėl tampa apylygis. Man tai šiek tiek netikėta. H.Klinton pradžioje kompanijos startavo įspūdingai. Pagrindinis koziris buvo, jog ji bus pirmoji moteris prezidente. Atrodė, kad joks kandidatas (net daug geresnis) nesugebės pasipriešinti šiai keliamai isterijai. Atsirado. Tai - juodaodis kandidatas B.Obama. Šiam kandidatui ši situacija buvo naudinga ir jis ją išnaudojo. Po H.Klinton keliamos isterijos ir metimo didelių lėšų į kompanijos pradžią atrodė, jog ji laimės. Tiesa pasakius, man pasirodė, kad ji norėjo jau galingu startu parblokšti savo varžovus. Dabar kilo klausimas: ar atsilaikys varžovai? B.Obama starte negalėjo tikėtis tokių rezultatų, todėl jam buvo svarbu paskirstyti jėgas ilgai distancijai ir, aišku, svarbu atlaikyti milžinišką H.Klinton (su jos vyro pagalba) jėgą. Tai jam pavyko. H.Klinton dominavo, nes ji yra moteris, todėl B.Obamai nebuvo kitos išeities kaip remtis savo odos spalva.  Jis gerai paskirstė savo išteklius ir jėgas. Atlaikęs įspūdingą H.Klinton startą, jis po truputį didino “apsukas” ir ją aplenkė. Šių metų sausio pabaigoje matydamas užtikrintą B.Obamos kilimą, maniau, kad jis turėtų laimėti. H.Klinton atrodė išsikvėpusi, o jos pagrindinis ramstis (moteris prezidentė) praradęs ankstesnį populiarumą. Bet Klintonų šeimynėlė nepasidavė ir pasuko kovą kita kryptimi. Ši kryptis reiškė labai bjaurią be jokių moralinių skrupulų, bet iš kitos pusės konstruktyvesnė, nes prasidėjo ir idėjų kova. Dabar B.Obamai reikia išlaikyti ramybę, nors jam kai kurie veiksmai gali pasirodyti netikėti ir nepaprastai įžeidžiantys. Svarbiausia - nepalūžti. Nepaisant to, kad ši H.Klinton taktika veikia gerai.
Tenka pastebėti, kad tokios bekompromisinės, naudojant bet kokias priemones kovos Demokratų partijos stovykloje silpnina abu partijos kandidatus Respublikonų partijos kandidato į JAV prezidentus atžvilgiu. Labiausiai nusilpo H.Klinton respublikono Johnas McCaino atžvilgiu, nes jos pagrindinius argumentus “sugėrė” B.Obama. Be to, jis parodė kaip su ja reikia kovoti. Nors dabar H.Klinton galingai blaškosi, bet ji manyčiau atiduoda paskutinį atodūsį. Nors rinkimų kompaniją stebiu iš lietuviškų naujienų ir nežinau ten esančios “virtuvės”, vis dėlto man asmeniškai labiau patinka B.Obama. Jo rinkiminė kompanija korektiškesnė (šviesesnė). Manau, jis stipresnis būtų varžovas Respublikonų partijos kandidatui. Po tokio neramaus ir supriešinančio Bušo valdymo toks prezidentas būtų tinkamiausias. Ne isterijų reikia JAV ir Pasauliui, o mandagaus, protingo ir ramaus prezidento.

Mindaugas Pliauga, 2005 05 28 15:43

Dienos klausimas

Rinkiminės programas vertina politologai ir piliečiai, kuriems įdomi partijų rašliava. Taip yra atsitikę dėl prieš rinkimus surašytų programų nevykdymo. Dar daugiau, manau, kad su tomis programomis gerai nesusipažinę ne tik rinkėjai, bet ir daugelis sąrašuose esančių kandidatų. Geriau panagrinėję savo partijos programas yra tie, kurie važinėja į susitikimus su rinkėjais. O kaip vykdyti surašytus pažadus (realius) iš jų tik keletas suprastų.

Todėl programas negaliu vertinti rimtai

Mindaugas Pliauga, 2007 02 22 16:12

Tegu partijos (pinigų jos turi pakankamai) prieš rinkimus teikia jums dėmesį, atrakcijas, valgydina ir pan., bet jūs rinkimų dieną neparsidavinėkite taip žeminančiai.

Manęs netenkina dabartinė korumpuota valdžios sistema, todėl daug galvojau kaip turėčiau balsuoti rinkimuose į savivaldybes. Rinkausi iš visų variantų, kuriuos pateikiu:

1. Neiti balsuoti ir likti namuose. Šiuo atveju lieku abejingas ir netikiu, kad galima išsirinkti gerą valdžią. Žodžiu, plaukiu pasroviui ir klusniai vykdau išrinktos tos pačios (ar buvusios ir esančios elite) valdžios nurodymus. Šis variantas manęs netenkina, nes nenoriu būti žmonių mase, kuria valdžia lengvai manipuliuoja. Tokiu būdu valdžios mes nenubausime, bet suteiksime jiems plačias erdves savo interesams tenkinti. Taip buvo visais istorijos laikotarpiais ir kada žmonės neapsikęsdavo kildavo revoliucijos ar sukilimai.

2. Balsuoti už kurią nors tradicinę partiją. Šis variantas yra pilietiškas, jeigu tiki, kad tavoji partija tikrai įvykdys duotus pažadus. Kadangi aš netikiu ne viena tradicine partija, nes jos neįrodė jog sugeba dirbti savo savivaldybių ir paprastų piliečių labui. Todėl mano balsas nieko nepakeis. Tik valdantysis elitas keisis vietomis(suksis ratu: pozicija- opozicija) iki kitų rinkimų.

3. Balsuoti už partijas nebuvusias valdžioje. Šis variantas atrodo patraukliai, bet nematau tose partijose asmenybių ir jų visuomeninių darbų dėl kurių galėčiau už juos balsuoti. Atrodo pilka masė, kuri atėjusi į valdžią tik krausis turtus ir taps tokie patys. Veidai kiti- darbai tie patys.

4. Ateiti balsuoti ir užbraukti visus (sugadinti biuletenį). Tokiu būdu parodyčiau valdžiai, kad aš nežaidžiu jos primesto žaidimo. Manęs netenkina dabartinė sistema ir jos darbas. Aš esu aktyvus, norintis pokyčių paprastų piliečių naudai ir nusiteikęs nuversti valdžią, jeigu ji nedarys pokyčių į gerąją pusę. Valdžios žmonių tikslas yra išlikti valdžioje ir taip buvo visoje žmonijos istorijoje. Todėl toks piliečių nusiteikimas grėsmingas ir vertas didžiausio valdžios dėmesio. Istorija moko mus, kad tos valdžios, kurios nesureaguodavo (ar nereaguodavo) būdavo nuverčiamos, o tos kurios realiai įvertinusios padėtį pradėdavo taisytis išlikdavo. Tiesa, dažnai atsitikdavo taip, kad žmones valdžia gudriai apgaudavo ir suskaldydavo, o po to susidorodavo su jos lyderiais.

 Įvertinęs visus variantus nusprendžiau sugadinti biuletenį.

Kviečiu bendraminčius padaryti tą patį. Tik tokiu būdu mes galime kažką padaryti.

 Pagarbiai,

Mindaugas Pliauga

 P.s. Nieko prieš neturiu prieš daugumą kandidatų. Tikiu, kad dauguma iš jūsų yra geri žmonės. Bet šis mano žingsnis yra nukreiptas prieš sistemą ir, kad nauji atėję (seni susimąstytų) į valdžią netaptų tokiais pačiais korupmuotais ir menkai paisančiais liaudies nuomonės.