TOTUI suėjo dešimt metų

Šiandien suėjo dešimt metų „Toto” puslapiui. Tinklaraščio autorius tikisi, kad per šiuos dešimt metų ne vienam skaitytojui buvo naudingi šio puslapio tekstai, dėstomos mintys atsiliepė į Jūsų vidinį balsą ir tylų pagalbos šauksmą ar išsakytas požiūris pasitarnavo praplėsdamas suvokimus.
Antrą dešimtmetį „Totas” startuos atsinaujinęs. Pradedu rašyti google sistemoje, nes ji leidžia prieigą ne tik naudojantiems kompiuterius, bet ir planšetes, mobilius telefonus ir kt. prieigą prie interneto. Tai turėtų suteikti daugiau patogumo ir galimybių puslapiui pasiekti platesnį ratą skaitytojų. Kurį laiką straipsnių archyvas bus pasiekiamas adresu: www.mindaugaspliauga.blogas.lt.
Drąsiau klauskite, rašykite komentarus, autorius su malonumu stengsis atsakyti ir padėti. Šis puslapis ieškantiems ir mąstantiems žmonėms turi ypatingą galią, todėl teisingai juo naudojantis jis turi būti jums naudingas ir padėti gyvenime. Kviečiu pasinaudoti TOTO galia!

Jūsų
Mindaugas Pliauga
www.totas.lt autorius

Rodyk draugams

Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XIX)

Tamsiosioms jėgoms dieninių gyvūnų ateities darkymo aktas nepavyks. Jų norimi ateities scenarijai žlugs. Negalima leisti, kad tamsiųjų jėgų velniškos kanopos tryptų dieviškus gėlynus ir infekuotų savo apgaulinga propaganda ir fix idėjomis. Juk prisirpę Kūrėjo pumpurai rengiasi pražysti šviesiojo kunigaikščio gėlynuose. Ten pražys Viešpaties daigyno pumpurai! Daug įvairių nuostabiausių žiedų su puikiausiais aromatais…

Be abejo, tamsieji kunigaikščiai ir juodieji magai visa tai supranta ir jau yra sugalvoję naujų juodų scenarijų, patrauklios propagandos bei šviesiojo kunigaikščio  įmantrių juodinimo akcijų. Tik per patelių meilės uraganus ir aktyvumą jis neužčiuopia tamsiosios strategijos. Įtartinai atrodo, kai įsimylėjusios patelės artėja prie silpniausių šviesiojo kunigaikščio vietų ir ketina atšildyti sustingusias ir atšalusias vietas, o tame nesijaučia juodųjų alfa patinų plano, išmanymo. Pavyzdžiui, pirmo tomo „Žavingą minčių sodą” palyginus su saldainiu, tai vaizdas atrodė maždaug taip: saldainio pateikimas, paviršius ir aromatas buvo idealiai subalansuotas patelėms, o saldainio vidus buvo sudarytas iš alfa patinų proto ir strategijos.  Visi scenarijai apgalvoti taip, kad šviesusis kunigaikštis nesusiporuotų su kokia puikia ir žavia patele. Tame jautėsi labai geras alfa patinų išmanymas. Todėl apie alfa patelių vadovaujantį vaidmenį negalėjo būti net kalbos.

Dabar padėtis - pasikeitusi. Jaunos, gražios, žavios ir t.t. dieninės gyvūnės  atrodo kaip paleistos nuo grandinių. Aišku, ir anksčiau buvo įsimylėjusių patelių. Tiesa sakant, šviesusis kunigaikštis neatsimena laikotarpio kada jų nebūtų, bet net jį , jau atrodytų visko mačiusį, tas trikdo. Einama iki tokio lygio, jog bus nepaprastai sunku išvengti nepadoriai nepatogių situacijų. Žinoma, antrame tome šviesusis kunigaikštis nėra toks pat kaip pirmame tome. Jis evoliucionavo, kaip ir gyvūnių meilė įgavo žymiai daugiau meilės ir sąmoningumo.  Visgi tokia kryptimi niekada nebuvo einama. Anksčiau irgi ne kartą buvo, kad žemesnioji širdis surezonuodavo, bet tamsos agentai atšaldydavo meiles, priversdavo pateles maivytis ir veikti pagal savo parašytą scenarijų, kuris garantuotai žada jam fiasko ir negarbę (Jis tą gerai suprato, nes saldainio esmė buvo patiniška mąstysena).  Patelės buvo labai prisirišusios prie „Žavingo minčių sodo” ir norėjo pačios patirti meilę būtent pagal šį scenarijų. Jis nesutiko ne vienos dieninės gyvūnės, kuri mestų visus tamsiųjų jėgų scenarijus ir jų norimus elgesio modelius, būdus dėl meilės šviesiajam kunigaikščiui. Kita vertus, gal dėl šaltos atmosferos ir pasyvumo, patelių laukimo ir pan. taip atsitikdavo, jog jų meilė neprasiskverbdavo pro tamsą ir neužlaikydavo jo dėmesio. Kas daugmaž atitikdavo Šviesos ir tamsos alfą patinų kovotojų interesus.  Dabar šviesusis kunigaikštis regi, kad atsiranda patelių, kurios pajėgios ne tik sušildyti, atgaivinti gyvūniškos meilės atmosferą, bet netgi yra tokių karštų meilės energijų, jog pajėgtų ištirpdyti visus Antarkties ledynus ir prisiliesti prie jo širdies. Galbūt tik taip jam atrodo, nes dar nesuvokė tamsiųjų jėgų konkuruojančių klanų naujų strategijų ir naujų propagandinių krypčių. Juk jų interesas yra valdyti dieninių gyvūnų protus. Šviesusis kunigaikštis - tik viena iš priemonių. Iš tiesų viskas daroma ne dėl jo, o dėl visų lyčių dieninių gyvūnų. Jis tą beveik nuo pat pradžių suprato, bet vistiek susireikšminimas jam buvo aktuali problema. Padėtį sunkino, kad gyvenimo situacijos aktyvuodavo susireikšminimą, nes matydavo dieninių gyvūnų dėmesį ir svarbą. Daug metų jam prireikė mažinant susireikšminimą. Galų gale jis suprato, kad tai- vidinė kova, kuri laimima ne per slopinimą ir priešinimąsi. Jis nuoširdžiai tikisi, jog antrame tome susireikšminimo problema išnyks.

Gyvenimo pasakos XVIII dalis: http://mindaugaspliauga.blogas.lt/kreivu-veidrodziu-karalysteje-%E2%80%93-noras-sudauzyti-kreivus-veidrodzius-xviii-1135.html

Rodyk draugams

Mūsų aplinkoje dar labai trūksta pagarbos gyvybei

„Gyvybės formą, arba organizmą, pavyzdžiui, gyvą žmogaus kūną, sudaro gyvybė plius fizinės visatos materija, energija, erdvė ir laikas.”     rašytojas, filosofas L.Ron Hubbard (L.Ronas Habardas)

Šiandien, paskutinį balandžio sekmadienį, minima Gyvybės diena. Nors gyvybės svarba yra vertinama, bet mūsų aplinkoje dar labai trūksta pagarbos gyvybei. Ši nepagarba reiškiasi įvairiai: abortai, žmogaus orumo paniekinimu, patyčiomis, bereikalingu gyvūnų žudymu ir t.t. Dabar didelę svarbą Vakarų pasaulis teikia žmonių įvairovei ir siekia, kad būtų gerbiama įvairi seksualinė orientacija, lytiškumas, tačiau pagarba gyvybei pasimeta tolerancijos ir neapibrėžtumo miglose.
Žmogus turi įgimtą norą išgyventi, nes siekia apsaugoti save nuo bet kokio poveikio, galinčio jam pakenkti arba visiškai suardyti jo kūno sistemą. Taip pat jame yra noras, kad pasaulyje išliktų visa kita gyvybė, kuri taipogi visais būdais siekia išgyventi. Nėra gyvybės,kurioje nebūtų išgyvenimo tikslo. Atrodo, galima sakyti,kad gyvenimo tikslas yra gyvenimas. Žmoguje, kaip ir visoje gyvybės sistemoje, nuolat vyksta naujo gimimas ir seno mirimas, nes nuolat atsinaujina ląstelės, kovoja dėl būvio bakterijos, virusai. Žmogaus kūnas gimsta su vienomis ląstelėmis, o miršta su jų pro proanūkėmis (kas 7 metus pasikeičia visos kūno ląstelės). Šios ląstelės perduoda visą savo patirtį ir informaciją sekančiai kartai. Tokia informacijos registracija ir perdavimas vyksta nuo pastojimo momento, t.y. nuo gyvybės atsiradimo. Žmoguje, analogiškai kaip gamtoje, viskas formuojasi, vystosi, sensta ir miršta. Žmogaus gyvybė atsiranda pastojimo metu ir jo gyvybė per genus pradeda rinkti ir organizuoti materiją ir energiją erdvėje ir laike. Jo gyvybė pastoviai ima tam tikrą būtiną iš aplinkos materijos ir energijos kiekį taip sukurdama organizmą ir toliau palaikydama. Po gimimo kūnas toliau tęsia šį procesą, nes žmogaus kūnas nuolat keičiasi. Jis kiekvieną minutę vis kitoks, pavyzdžiui, chemine prasme (dėl jame vykstančių cheminių reakcijų). Iš šių faktų galima daryti išvadą, kad žmogaus gimimas nėra jo gyvenimo pradžia. Gimdamas jis jau atsineša savo gyvybės istoriją nuo pastojimo akimirkos.
Reikia pažymėti, jog visos rimtos, turbūt, visų epochų religijos, dvasinės tradicijos, pranašai, šventieji ir arčiausiai Kūrėjo buvę ir esantys žmonės pabrėždavo sielą esant nuo pastojimo momento arba bent tuoj po jo. Dėl to kiek leidžia galimybės ir bendras žmonijos išlikimo interesas privalome leisti naujai atsiradusiai žmogaus gyvybei kurti savąjį neeilinį gyvenimą. Tegu ji įneša į pasaulį savąją spalvą, garsą, kvapą, kūrybą, darbus ir t.t.

„Atsiradai kaip (pasaulio) dalis ir vėl išnyksi tame, kas tave sukūrė; teisingiau, pasikeisi ir būsi grąžintas kuriančiajam protui”     filosofas, imperatorius Markas Aurelijus

Rodyk draugams

Dėkingumas padaro gyvenimą šviesesnį, gražesnį, malonesnį

„Būtina prisiminti, kad dėmesys, skiriamas kiekvienam dalykui, turi atitikti jo vertę. Taigi, jeigu nereikšmingiems dalykams neskirsi daugiau dėmesio, negu jie verti, tai tau nebus ko būti nepatenkintam.”    filosofas, imperatorius Markas Aurelijus

Žmonės pamiršta, kiek daug brangių dovanų jiems teikia gyvenimas. Esame labai susitelkę į išgyvenimą, dėl to pavojams, nesėkmėms ir visam negatyvui pradedam skirti pernelyg daug dėmesio. Tas viso dėmesio sutelkimas į negatyvius dalykus atima gyvenimo džiaugsmą, priverčia patirti blogas būsenas, pasaulį pradedame matyti vienpusiškai neigiamai, kas rezultate veda prie nevisaverčio gyvenimo, mažesnio gyvybingumo, ligų ir mažesnių galimybių išgyventi. Todėl neverta visą laiką skųstis nepalankiu likimu, tėvais, finansine padėtimi, kitų žmonių trūkumais, nejautrumais, nedraugiškumu ir t.t.. Verčiau kuo daugiau pastebėkite gėrio savo gyvenime. Jo tikrai yra kiekvieno gyvenime!
Žinoma, negalima bėgti nuo realybės. Tiesiog raskite priežasčių dėl kurių jūs galite būti dėkingi. Pavyzdžiui, gal turite gerą sveikatą, būstą, darbą, sutuoktinį, vaikus, draugų ir pan. ir t.t. Galų gale už tai, kokie esate ir kokie esate svarbūs Visatai, nes jeigu Visatai būtumėte nereikalingi, tai jūsų čia nebūtų. Pagalvok apie visą pasaulio skausmą ir būk dėkingas už tai, kad ne tu jį visą patiri. Taigi, yra už ką dėkoti.
Jausdami dėkingumą už tai, kokie esame ir ką turime, pasijuntame geriau, pradeda supti šviesesnė ir džiaugsmingesnė atmosfera. Dėkingumas sustiprina nuoširdų ir tikrą vertinimą visko, kas nuostabu mūsų gyvenime. Puoselėkite dėkingumo jausmą, nes tai skatina patirti geresnes būsenas. Tapsite laimingesni. Pastebėkite gerus dalykus žmonėse. Mokinkitės dėkoti už suteiktas žmonių paslaugas, dėmesį, gerus darbus. Padarykite, kad tai taptų įpročiu. Tai leis jums telkti dėmesį į teigiamus dalykus, formuos teigiamą požiūrį. Tuo pačiu sumažės nerimas, sklaidysis tamsuma, padidės išgyvenimo laipsnis, kadangi labai sumažės nepasitenkinimas ir ribotumas.
Šv.Velykų proga pridedu Izraelio karaliaus Dovydo psalmę apie dėkingumą, žmogaus orumą ir Kūrėjo didybę:
„VIEŠPATIE, mūsų Dieve,
koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje!
Savo didingumu apklojai dangaus aukštybes.
Mažylių ir kūdikių lūpomis susikūrei šlovę
savo varžovams sutramdyti,
kad nutildytum priešą ir maištautoją.
Kai pasižiūriu į tavo dangų, -
tavo pirštų darbą, -
į mėnulį ir žvaigždes,
kuriuos tu pritvirtinai, -
kas yra žmogus, kad jį atsimeni,
kas yra mirtingasis, kad juo rūpiniesi?
Tu padarei jį tik truputį žemesnį už save[i2]
ir apvainikavai jį garbe ir didybe.
Tu padarei jį savo rankų darbų šeimininku,
padėjai visa prie jo kojų.
Avis ir jaučius - visus aliai vieno -
ir laukinius gyvulius,
padangių paukščius bei jūros žuvis
ir visa, kas tik keliauja jūrų takais.
VIEŠPATIE, mano Dieve,
koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje!” Ps 8, 1-10

Rodyk draugams

Kančia skatina evoliuciją

„Yra tik viena religija - Meilės religija.
Yra tik viena kasta - žmonijos kasta.
Yra tik viena kalba - širdies kalba.
Yra tik vienas Dievas, ir Jis yra visur.” indų dvasinis mokytojas, lyderis Satja Sai Baba

Krikščionys mini Didįjį Penktadienį ir prisimena Viešpaties Jėzaus kančią ir mirtį. Šiandien pagerbdamas Viešpatį Jėzų noriu kartu pagerbti ir kitus Viešpačius: Budą, Muchammedą, Konfucijų, Lao dzi, Mozę ir kitus įvairių laikotarpių žmonijos pranašus, šventuosius, dvasinius lyderius, kurie nešė žmonijai Šviesą ir parodė kelius. Kiek domėjausi apie šiuos žmonijos švyturius, tai visi jie patyrė daug kančių. Matyt, kančios prasmė yra paruošti mūsų egzistenciją taip, kad joje suspindėtų Kūrėjas. Kančia ir skausmas šiems nušvitusiems, šventiesiems, arčiausiai Kūrėjo priartėjusiems šviesuoliams padėjo išvystyti ir išplėsti savo sąmoningumą, proto ir dvasios galimybes, išskleisti visą savo prigimtį. Rezultate -Jie nebėgo nuo kančios, o pasinaudojo kančia savo augimui, pergalei. Jų visų gerasis indelis į žmonijos istoriją yra nepaneigiamas.
Jų istorijos padrąsina, kad kiekviena emocinio diskomforto banga nuplauna seną sluoksnį ir stumia žmogų pirmyn- link lobio, kurio jis galbūt nesitikėjo rasti. Svarbiausia neužstrigti, neprarasti vilties, eiti ryžtingai link Kūrėjo ir atrasti save. Pajusti savyje galingą dievišką šviesos būtybę. Religijos, tradicijos, didieji dvasiniai mokymai giliausia prasme skatina žmones, Kabbalos žodžiais pasakius: „suvokti Būties prasmę ir sužinoti, kaip žmonijai sąmoningai atlikti savo vaidmenį- idant Dievas galėtų regėti Dievą būties veidrodyje”.
Viešpačio Jėzaus ir kitų praeities bei dabarties žmonijos šviesulių siūlomos išeitys neskamba kaip lengvos, malonios, greitos, ko vartotojiška visuomenė nori, bet jos yra tikros. Žinoma, laikmečiai keičiasi, todėl keičiasi religijų forma, įsivaizdavimai apie pasaulį, bet visa dvasinė esmė išlieka. Religijos iškyla ir žlunga, o dvasinė esmė, būties sąmoningumas, koks buvo prieš tūkstančius metų, toks pats yra dabar ir nematau prielaidų, kad jis pasikeistų ateityje. Žmogus turi pažinti ir įvaldyti išorinį materijos bei vidinį dvasios gyvenimą. Vyksta evoliucija. Evoliucionuoja Visata, gyvybė, žmogus. Pasąmonė virsta sąmone. Kančia- vienas evoliucijos variklių. Sunkumai, kančia, skausmas, nesėkmė padeda mums augti ir bręsti. Deja tą paviršutiniškai suprasti yra palyginti nesunku, bet giliai suvokti, priimti ir atsikratyti to naivaus tikėjimo, kad gyvenime viskas turi vykti sklandžiai, be sunkumų, kritimų, pralaimėjimų ir didelių nesėkmių yra tikras iššūkis ir sunkiai įvykdoma užduotis. Gyvenimas visada verčia tą suprasti, norime mes to ar nenorime. Todėl verčiau būti protingu, sąmoningu ir gyvenimą išgyventi pilnai su visomis jo priešybėmis.

“Būkite netobuli ir augantys, nes tai yra gyvenimas. Nemėginkite būti tobuli, antraip nustosite tobulėti.” Indų filosofas, dvasinis mokytojas Ošo

Rodyk draugams

Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XVIII)

Pirmo tomo rašymas- visiškai užbaigtas pradėjus liūtui eiti didžiojo Vakarų imperatoriaus pareigas. Pirmo tomo  rašymas prasidėjo  maždaug (tikslios datos šviesusis kunigaikštis nepajautė) su Kreivų veidrodžių karalystės karaliaus rinkimų kampanija. Pats kunigaikštis tą faktą įsisąmonino pamažu, nes reikėjo laiko suprasti, kad yra pasakojama legenda ir ši pasaka- apie jį. Kai gilus vidinis išjautimas surezonavo su išorinio pasaulio reiškiniais- tik tada tapo neabejotinai aišku. Maždaug likus dviem savaitėm iki rinkimų dienos, jam buvo aišku, kad skelbiama legenda ir tai- apie jį.  Buvo išrinktas naujas karalius, kuris ne už ilgo buvo nuverstas. Taip pat buvo sužaista poliais ir priešybėmis, ko pasekoje tamsiosios jėgos perėmė  šviesiojo kunigaikščio istoriją ir pradėjo pasakoti taip , kaip jiems buvo naudinga.  Tiesa, buvo pirmojo tomo priešistorė, bet ji neturėjo viešumo ir dieninių gyvūnų protai ja negyveno, todėl dabar jam nesinorėjo gilintis ir aiškintis niuansus. Pirmas tomas yra viešumas dieninių gyvūnų protuose, savotiškas implantas protuose, kuris gaudo informaciją ir palaiko gyvybingumą protuose. Be abejo,  be meilės jausmų ir  tamsiųjų jėgų kuriamų emocijų (pykčio, neapykantos, baimės) šis implantas būtų buvęs bevertis.  Taigi, tamsiosioms jėgoms šviesusis kunigaikštis buvo naudingas, nes jie galėjo rašyti alternatyvią tamsiąją istoriją, kurią vairavo, turbūt ar panašiai, kaip meilės istoriją. Kadangi šioje istorijoje įsimylėjėlių nebuvo, tai dieniniai gyvūnai buvo raminami tikrąsias dalykų reikšmes nuslepiančiu žodynu.

Šviesusis kunigaikštis nesiskundė, neverkšleno savo sunkia jam primesta dalia. Pradžioje buvo labai sunku ir nepaprastai visa tai erzino. Pirmoji užduotis- išlaikyti sveiką protą. Ilgainiui tame įžvelgė ir teigiamų dalykų, nes gyvūnų tikėjimas alternatyvia istorija apsaugojo jį  nuo fizinio sunaikinimo ir leido jam sustoti,gyventi dvasinį gyvenimą bei sielai statyti didingus rūmus.

Įsitvirtinusios Kreivų veidrodžių karalystės valdžioje, visgi,  tamsiosios jėgos jį uždarė į kalėjimą. Šviesusis kunigaikštis būdamas kalėjime ne tik, kad nesuvargo, bet augdamas dvasiškai, pražydo. Žinoma, laisvės troškimas išliko. Jo veikli asmenybė norėjo jai tinkamos veiklos. Jis žinojo nuo kreivų veidrodžių karalystės karalienės išrinkimo, kad raktas nuo vartų, uždarius šviesųjį kunigaikštį  į kalėjimą, randasi pas karalienę. Tikėjo, kad yra rakto kopijos, kas taipogi veikė jo mąstyseną ir elgesį. Tiesa sakant, buvo sunku patikėti, kad tamsiųjų jėgų įtakojamas elitas iki tokio lygio taip nuolaidžiaus karalienei, kad tik ji neatrakintų tų vartų, per kuriuos galingas dangaus sparnuotis išeitų ir pakiltų į karalystės dangų. Be to, šviesusis kunigaikštis manė, jog sprendimą priima dėl rakto panaudojimo ne karalienė, o jos globėjas ir valdovas, ji - tik rakto laikytoja. Pradžioje karalienė nenorėdama būti demaskuota ir apskritai ji troško tamsiosios istorijos versijos (tą šviesusis kunigaikštis įžvelgė gyvai pažiūrėjęs jai  į akis), labai nenorėjo panaudoti raktą pagal paskirtį. Sukeisti poliai. Bet antrame tome karalienės mąstymas keičiasi. Šviesusis kunigaikštis tikisi malonės. Galbūt ji gali savarankiškai priimti sprendimą atrakinti vartus?

Sąmoningai mylinčios gyvūnės išgyvena jausmus. Nereikia vyresniom taip pergyventi, kai šviesusis kunigaikštis nepuola prie jų meilintis. Tiesa sakant, ilgų,karštų meilės kontaktų neturi ir jaunos, žavios, figūringos ir t.t. sąmoningai mylinčios dieninės gyvūnės. Todėl brandžios, vyresnės dieninės gyvūnės gali dairytis į kitus patinus ir nepergyventi dėl savo vertės. Nereikia dieniniams gyvūnams puoselėti iliuzijų, kad jie gali iš šviesiojo kunigaikščio gauti namų, pinigų, automobilių ir kitų materialinių vertybių. Šviesusis kunigaikštis neturi valdžios, kad įvestų karalystėje tvarką ir padėtų tvarkytis materialiai dieninių gyvūnų pusei, bet padėti dvasine parama ir jėga- gali. Tai gali padaryti mažu mastu, nes tamsiųjų jėgų agentų budrios akys greitai pastebi. Tai mirtinai pavojinga šviesiajam kunigaikščiui, nes ir taip budrūs tamsos agentai žingsnius seka, siekia padaryti, ką nors blogo. Dėl to šviesiesiems gyvūnams negalima pasiduoti nuoširdiems jų įtikinėjimams įpilti nepavojingų miltelių ar pan. ir t.t., nes tai gali baigtis labai tragiškai. Reikia prisiminti, kad tamsos agentai melavo visą pirmą tomą ir nėra jokių priežasčių, kad jie nustotų naudotis apgaulėmis ir propaganda, nes tamsos agentai gali apsimesti viskuo, net labai šviesiais dieniniais gyvūnais.

Taip jis mąstė stebėdamas pasaulį ir dieninius gyvūnus, tačiau širdis troško pažinti realybę. Pamatyti per tikrąjį veidrodį, kuris yra nesudaužomas. Veidrodis purvinas ir dulkėtas, bet išvalius jį- pamatyti save.

Gyvenimo pasakos XVII dalis: http://mindaugaspliauga.blogas.lt/kreivu-veidrodziu-karalysteje-%E2%80%93-noras-sudauzyti-kreivus-veidrodzius-xvii-1112.html

Rodyk draugams

Neįmanoma priversti ar prisiversti mylėti

„Tik ta širdis gali kalbėti ar girdėti, kuri yra autentiška” šių dienų pasaulinio masto dvasinis lyderis Šri Šri Ravi Šankar
Savo žmogiškuose santykiuose dažnai pamirštame, kad tikra meilė duota laisva valia be jokios prievartos. Kiekvienas iš mūsų instinktyviai siekiame patirti meilę, nes tokia mūsų prigimtis. Deja, žmonės ne tik ieško, meilinasi, mėgina užsitarnauti ar kitaip gauti meilės, bet kartais bando net priversti kitus žmones juos mylėti, nes kitaip bijo negauti meilės, kurios trokšta, arba prarasti jau turimą. Deda milžiniškas fizines ir emocines pastangas gauti meilės, kuri ir taip yra kiekviename iš jų.
Verta priminti, kad joks ponas ar imperatorius dar nėra per prievartą privertęs mylėti savo vergo, baudžiauninko, tarno ar kalinio. Nes mylėti neįmanoma priversti. Meilė yra arba jos nėra. Net pats žmogus negali savęs prisiversti mylėti kitą žmogų. Jei taip atsitinka dėl naudos, intereso, poreikio, tai vistiek ta meilė- netikra. Ji tampa saviapgaule. Kadangi meilė laisva. Ji gali netikėtai ateiti ir netikėtai išeiti. Ji gali pasilikti ilgam laikui. Ji nėra pagal užsakymą ir norus. Meilei reikia laisvės, pagarbos, autentiškumo, nes kitaip širdys nesikalbės. Sėkmingai galima priversti ar prisiversti laikytis įstatymų, reguliuoti elgesį, atlikti darbą ir pan., bet ne mylėti. Dar daugiau- tikra meilė nepakenčia prievartos. Ji yra duodanti, dovanojanti ir skleidžianti gėrį.
Kovo 8-osios proga kiekvienai savo skaitytojai norėčiau padovanoti po štai tokį rožės žiedelį:

Rodyk draugams

Ar verta baimintis apokaliptinių scenarijų?

Pastaraisiais metais švęsdami Vasario 16-osios šventę kartu pamąstome ir apie galimą agresiją. Tiesą pasakius, mus nuolat gąsdina karu. Atsivertus ryte kokį naujienų portalą, turbūt, dažnam skaitytojui neretai užgniaužia kvapą, nes straipsnių pavadinimai dažnai būna apokaliptiniai. Pradėjus skaityti tekstą vaizdas keičiasi, nes ten nieko labai baisaus nėra. Gerai, kad orų prognozių paskutiniuoju metu nebepateikia apokaliptiniais pavadinimais ir nuotraukomis… Radijas, televizija ir kita žiniasklaida bei, žinoma, valdžia taipogi stengiasi nenukrypti vos ne nuo apokaliptinės minties. Pridėjus „bažnytininkų” baimes dėl Antikristo atėjimo ir iškilimo, vaizdas ir jausena pasidaro tikrai labai bloga. Nors pastebiu, kad paprasti žmonės tokiam piešiamam pasaulio vaizdui priešinasi, bet jų jausena išduoda viešosios erdvės padarytą negatyvų poveikį.
Manau, kad šiai akimirkai geopolitinė padėtis nėra tragiška. Dabartinę paaštrėjusią retoriką ar veiksmus tarp JAV ir Rusijos reikėtų vertinti kaip norą užimti geresnę derybinę poziciją. Šios didžiosios šalys pradėjo tartis. Ar jos susitars? Sunku pasakyti. Ne už ilgo pamatysime. Be to, net ir nesusitarus JAV ir Rusijai dėl pasaulio ar mūsų regiono tvarkos ir raudonų linijų, tai visai nereikš privalomo karo. Taip pat noriu atkreipti dėmesį į neblogą Lietuvos vadovų retoriką. Prezidentė Dalia Grybauskaitė nevartoja aštrios ir provokuojančios Rusiją retorikos, tačiau aiškiai įvardija siekius ir esamą situaciją. Pasisakymai dėl saugumo stiprinimo regione, tai- valstybės teisėtas noras būti saugiai bei bandymas išlaikyti mūsų sąjungininkų budrumą šiame regione. O „Bažnytininkų” užmaskuotas ar atviras baimes bei apgaulingą, labai suktą propagandą reikėtų vertinti kaip norą mobilizuoti ir didinti tikinčiųjų skaičių.
Norisi pasidžiaugti nuo šių metų didėjančiomis pensijomis, atlyginimais, pašalpomis, tai rodo Lietuvos valstybės rūpestį šalies žmonėmis. Valstybės galimybės nėra beribės, todėl šį valstybės skolą didinantį pensijų, atlyginimų didėjimą nereikia sieti su piliečių lojalumu valstybei pirkimu. Prekyba lojalumu valstybei- neleistina ir ji prie gero neprives. Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir visa Lietuvos istorija akivaizdžiai parodo Tėvynės meilės, idealizmo, vertybių, nuoširdaus ir nuoseklaus darbo valstybei jėgą ir svarbą.

Rodyk draugams

Atsinaujinusios kovos Ukrainoje verčia JAV ir Rusijos lyderius stoti tiesos akimirkai

Nors JAV ir Rusijos prezidentai kalba apie norą gerinti santykius ir susitarti dėl svarbiausių tarptautinių klausimų, bet atsinaujinusios intensyvios kovos Donbase verčia šių šalių lyderius stoti tiesos akimirkai. Tarptautinėse arenose JAV turi daug problemų, o kai kuriose kovos aikštelėse, pavyzdžiui, Sirijoje, milžinas vaidina tik antraeilius vaidmenis. Atrodo, Prezidentas Donald Trump supranta, kad nepersitvarkiusi JAV jau nepajėgi išlaikyti iki konflikto su Rusija buvusios pasaulinės tvarkos. Tam paprasčiausiai stinga jėgų. Reikia laiko. Be to, pačiose Jungtinėse valstijose po prezidento rinkimų išryškėjo didelis susiskaldymas,o aktyvus Rusijos dalyvavimas amerikos politiniame gyvenime kelia dar didesnį chaosą. Nemanau, kad D.Trump yra Kremliaus agentas, bet jis gali būti priverstas remtis Vladimir Putin norėdamas apsiginti ir įsitvirtinti prezidento poste. Juk pagal CNN apklausas daugiau kaip pusė amerikiečių pasisako už gerus santykius su Rusija, o Respublikonų partijos apačiose jaučiamas platus prezidento V.Putin palaikymas. Kita vertus, Kremlius nenorės jam leisti visiškai nugalėti savo galingus oponentus Kongrese ir JAV elite. Taigi, norėdamas mobilizuoti visuomenę ir suvienyti JAV elitą Donald Trump galų gale gali būti priverstas eiti į išorinę konfrontaciją, tuo pagrindu kartu atkurdamas pakrikusius sąjunginius ryšius su sąjungininkais tarptautinėje arenoje. Dabartinis JAV Prezidento bandymas konfrontuoti su Kinija baigsis nesėkme, nes ji yra augantis milžinas, kuris dabartiniu metu nėra pagrindinė ir tučtuojau spręstina problema. Be to, toks D.Trump konfrontacinis spaudimas Kinijai yra naudingas Rusijai, nes stiprina jos derybinę galią nuolatiniame šių šalių turguje. Daugelis kitų JAV Prezidento pareiškimų ir žingsnių taip pat buvo panašūs į liūto, įsprausto į kampą. Akivaizdu, Prezidentas D.Trump gali būti nenuspėjamas ir pavojingas.
Esu įsitikinęs, kad Vladimir Putin galimai paremdamas Donald Trump JAV prezidento rinkimuose viską tiksliai įvertino ir apskaičiavo. Dar daugiau- Kremlius tuose reikaluose jau turi sukaupęs patirties. Pavyzdžiui, prezidentas B.Obama taip pat galimai buvo pasirinktas, kaip geriausias kandidatas, ir paremtas Kremliaus. Verta atkreipti dėmesį, jog jis buvo parankus ir naudingas Rusijai. Bet vis tiek išlieka didelė tikimybė, žaidžiant su tokiu milžinu kaip JAV, skaudžiai nukentėti.

Rodyk draugams

Nepriimkite asmeniškai jums siunčiamų negatyvių dalykų, neturinčių žymesnės svarbos jūsų gyvenimui

„Nepriimkite nieko asmeniškai, nes priimdami dalykus asmeniškai jūs verčiate save kentėti dėl nieko. Žmonės daug kenčia įvairiais lygiais ir įvairiais laipsniais; mes palaikome vienas kito kančią. Žmonės linkę padėti vienas kitam kentėti.”  Meksikos toltekų išminties meistras  Don Miguel Ruiz

Čia  toltekų išminties mokytojas pateikia puikų pastebėjimą, kad žmonės linkę padėti vienas kitam kentėti. Taigi, žmonės dalinasi ne tik gerais dalykais, bet turi poreikį dalintis ir blogais. Galima pastebėti, kai ne tik vaikai, bet ir suaugę, brandūs žmonės užsigauna dėl smulkmenų, neturinčių žymesnės svarbos jų gyvenime. Pavyzdžiui, kažkas, gyvendamas savo asmeniniame pragare, kažką pasakė nemalonaus, o kitas tai priėmė labai asmeniškai ir dėl to įsižeidė. Galbūt to žmogaus net gerai nepažinodamas, o tik besiremdamas savo prielaidomis, susireikšminusiu ego. Taip padarydami prielaidą, klaidingai suprantame, priimame tai asmeniškai ir galiausiai sukuriame didelę dramą dėl nieko. Galima pasakyti dar daugiau- po visų prielaidų, jas sekančių paskalų, įsižeidimų, nuoskaudų ir kitų realybę iškreipiančių dalykų sunku bendrauti su žmonėmis, su kuriais būtų galima šauniai bendradarbiauti. Pavyzdžiui, atėjo naujas darbuotojas į jūsų kolektyvą,  jis jums pasirodė kvailas ir nekompetetingas, o jūs buvote tą dieną labai blogos nuotaikos ir viską išklojote, ką manote apie jį. Po kurio laiko pasirodė, kad šis darbuotojas yra puikus specialistas, gana protingas žmogus, su kuriuo galėtumėte naudingai abu bendradarbiauti, bet šis žmogus labai ant jūsų įsižeidė ir jaučia didelę nuoskaudą. Jis tada, ką nors padaro ar pasako, kas jums labai  nepatinka ir užsisuka ratas. Taigi neverta skubėti teisti ir nereikia skubėti įsižeisti.

Kai kurių darbų negalėtume net dirbti, jei esame pernelyg sureikšminę, priklausomi nuo kitų nuomonės.  Tai labai gerai matosi politikoje. Kiek visko prikalbama ant politikų! Jei jie viską priimtų asmeniškai, tai jie nešiotų nepakeliamą nuoskaudų, įžeidimų, neteisingų išankstinių nuostatų ir kaltinimų naštą, dėl kurių negalėtų dirbti valstybei ir jos žmonėms . Taip pat labai blogai, kai visiškai nepaisoma kitų nuomonės, kas taipogi atitolina nuo realybės. Todėl manau, kad teisingus, objektyvius ir svarbius dalykus reikia priimti asmeniškai. Pavyzdžiui, merginai labai patinka nauja suknelė, bet draugė pasakė, kad ji yra jai per stora. Mergina tą priėmė labai subjektyviai ir asmeniškai skaudžiai, todėl labai kenčia. Vietoj to, kad  ėmusis priemonių sublogti ar apdairiai atsižvelgusi į pastabą pasirinkti kitą rūbą ir aplinkiniams pasirodyti gerai.

Reikia turėti savo nuomonę, nepriimti visko asmeniškai, nes dažnai tai tebūna kitų žmonių pavydas, pyktis, interesų nesutapimas ar noras pasidalinti savo kančia. Bet į teisingus, realius, objektyvius ir svarbius dalykus būtina atsižvelgti. Tokią kritiką panaudokite tobulėjimui, tai gali būti net naudingas dalykas. Juk nuo realybės ir tiesos nepabėgsime. Pavyzdžiui, jei draugė išgirtų merginą su nauja suknele, patvirtintų, kad ji puikiai tinka- juk nuo to vaizdas aplinkiniams nebūtų geresnis. Dar daugiau- nuo to tik blogiau, nes mergina nepadarys reikalingų išvadų, ko pasekoje jos įvaizdis aplinkinių akyse pablogės. Labai svarbu turėti realybės pagrindą, tada paskalos, įžeidimai ir kiti mums siunčiami neigiami dalykai atrodys kitaip, o aplinkybės, daiktai, žmonės neprimetinės mums savo  vertės. Tuomet tuos žmones, kurie gyvena asmeniniame pragare, paliksite su jų kančia nesistengdamiesi su jais ginčytis ar kerštauti, nes neverta priimti asmeniškai jų emocinių nuodų. Priėmus viską asmeniškai- užpuolikas primeta negatyvą, neigiamas nuostatas, savo pasaulio vaizdą ir taip pasmerkiame save kančiai. Pasaulis pasirodo labai bjaurus, atitrūkstame nuo realybės.

„Kai negerbi savęs, daiktai suteikia vertę tau. Kai gerbi save,  tu daiktams suteiki vertę.”     šių dienų pasaulinio masto dvasinis lyderis  Šri Šri Ravi Šankar

Rodyk draugams

Su Naujaisiais Metais!

Mieli „Toto” skaitytojai,
Sveikinu Jus su 2017-ais metais! Kiekvieni metai atneša, ko nors įdomaus ir netikėto. Kartais atrodo dideli ir tamsūs debesys atneš labai didelę audrą, o iškrenta mažas lietus. Todėl nereikia prarasti sveiko optimizmo sunkesniu metu, nes gali būti, kad baimės ir pesimizmas nepasitvirtins. Be to, tai gali trukdyti nugalėti užgriuvusias negandas.
Linkiu Jums, brangūs „Toto” skaitytojai, kad turėtumėte visus metus sveiko optimizmo ir stiprybės.
Jūsų
Mindaugas Pliauga
www.totas.lt

Rodyk draugams

Galite patys susikurti sau rojų ar pragarą

„Kokios tavo kasdienės mintys, tokia ir tavo siela, nes mintys atspindi sielą”
Filosofas, imperatorius Markas Aurelijus

Kai žmonijos šventrasčiai rašo apie rojų ir pragarą dažniausiai žmonės tai supranta kaip apie vietą, kur sielos atsiduria po mirties. Kunigai, šventikai tokį vienpusišką požiūrį palaiko ir aktyviai skleidžia dėl tvarkos čia, žemėje, nes tai suteikia žmogui motyvacijos būti geram ir palengvina kančias būsimo rojaus viltimi. Tame nematau nieko blogo ir apskritai tai- teisinga. Tik verta pasakyti, kad pragarą ir rojų mes galime susikurti ne tik po mirties, bet ir gyvendami žemėje. Nereikia laukti mirties, kad pamatytum pragarą ar rojų. Pavyzdžiui, tave nervina žmonės, kainos, šeimos nariai , lietus ar miglotas dangus ir aplamai tave viskas nervina ir pykina, tu bijai ateities, graužiesi dėl praeities, tau ne miela gyventi ir viskas kelia pasibjaurėjimą ir prastą savijautą, tai galiu pasakyti- tu esi jau pragare. Jei tu jautiesi mylintis ir mylimas, esi džiaugsme, laimėje, mąstai pozityviais modeliais ir tau labai miela gyventi - tu esi rojuje. Taigi, jūs patys galite bet kurią akimirką susikurti sau rojų ar pragarą. Viskas, kam skiriame savo dėmesį ir kuo tikime, tampa mūsų gyvenimo patirtimi.
Sunku valdyti savo minčių srautus, bet dar sunkiau valdyti išorinį pasaulį. Kai visiškai nevaldai savęs, tai valdyti išorę tampa neįmanoma. Todėl rojaus ar Dievo karalystės verčiau ieškoti savyje, nes jei rojaus nėra viduje, išoriniame pasaulyje jo tikrai nerasite. Lavinkite protą, siekite išminties, nes be to nebus tikro šventumo, gerumo, dieviškumo. Kurkite gražias mintis - ir tada pastebėsite Visatos grožį.
Kartais gyvenimo srovės spaudimas ar karma natūraliai atneša daug negatyvo ir blogio. Žinoma, tada pirma tenka spręsti iškilusias problemas. Bet net atsidūrus galinguose likimo gniaužtuose neverta kristi į pragarą ir užsidaryti tame nejudrių, negatyvių minčių rate. Juk gyvenimas- dovana, todėl turime jį išpakuoti! Pakilimai ir nusileidimai žmogaus gyvenime primena širdies plakimo kreivę, kuri rodo, jog jis- gyvas. Jei esi labai blogos nuotaikos, pagalvok, kad jei numirsi, nebus ir to.

„Mintys tiesiog iškyla- o tu renkiesi, veikti pagal jas arba ne. Būtent tai suteikia sąmoningumas. Jeigu nesi sąmoningas, paprasčiausiai veiki pagal stipriausią impulsą arba stipriausią mintį”     šių dienų pasaulinio masto dvasinis lyderis Šri Šri Ravi Šankar

Rodyk draugams

Už Gedimino kalną atsakingi pareigūnai privalo būti nubausti

Valstybės institucijoms nesutariant, kaip ir ką daryti bei kas turėtų tvarkyti Gedimino kalną,pastarojo būklė darosi katastrofiška ir gresia pilies griūtimi. Žiniasklaidai ir visuomenei dėl to reiškiant pasipiktinimą valdžia bando vaizduoti jautrumą šiuo klausimu, bet lendantys aplaidumo ir pareigų neatlikimo faktai tiesiog šokiruoja. Pasirodo, kad už skiriamą nedidelį finansavimą nieko gero nepadaroma, o jei padaroma, tai ne tie darbai arba jie neturi esminės reikšmės kalno būklei. Sunku suvokti, jog darbus vykdoma be reikiamos dokumentacijos (projekto ir t.t.), be visapusiško kalno problemos ištyrimo (atliekama tik fragmentiškai) ir apskritai viskas tik imituojama, kad išleisti lėšas, skirtas kalno tvarkymui. Dabar gana ramiai ir atvirai viešai pareiškiama, kad dėl to nėra atsakingų asmenų, nes nėra parašų, dokumentų ir teisingai priskirtos institucijos Gedimino kalno tvarkymui. Padėtis toliau negerėja, nes prasidėjo tąsimasis, kas toliau turi tvarkyti Gedimino kalną.
Manau, kad už pareigos tvarkyti Gedimino pilies kalną neatlikimą atsakingi pareigūnai privalo būti, nedelsiant, labai griežtai nubausti, teisėsaugos institucijos privalo atlikti tyrimus dėl lėšų panaudojimo, atsakingus už Gedimino kalną valstybės tarnautojus dangstę ir rėmę labai aukšti politikai ir valdininkai privalo būti išaiškinti ir nubausti. Reikia tučtuojau paskirti naujus žmonės, kurie būtų pajėgūs nedelsiant imtis reikiamų veiksmų Gedimino kalno išsaugojimui.
Būtina atkreipti dėmesį ir pažymėti, kad, esant tokiai sumaišties situacijai, iniciatyvos privalo imtis prezidentė. Dabar tik jos tiesioginis įsikišimas ir subūrimas bendram darbui būtų pats veiksmingiausias ir greičiausias variantas išgelbėti Gedimino kalną. Visgi Gedimino pilis yra ne tik sostinės Vilniaus, bet ir visos Lietuvos simbolis, todėl tai yra prezidentinio lygio klausimas ir net moralinė pareiga.
Tuo pačiu noriu padėkoti žurnalistams, visuomenininkams, politikams ir paprastiems žmonėms, kurie nuoširdžiai rūpinasi Gedimino kalno būkle. Toks lietuvių neabejingumas džiugina, nes rodo, kad Lietuva yra gyva.

Rodyk draugams

Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XVII)

Dieninių gyvūnų pasaulyje- permainų laukimo nuotaikos. Didžiojo Vakarų imperatoriaus rinkimai parodė, kad šio sosto galia yra pajudinama, o ponų su prijuostėmis įtaka pasauliui grėsmingai sumažėjusi. Jie pralaimi Rūsčiųjų Rytų Cezarių- tironų sostui vieną mūšį po kito. Negana to- Vakarų imperatorius praranda vieną sąjungininką po kito. Tame, žinoma, aktyviai dalyvauja paslaptingas ir rūstusis karalius: Jis įspėja sultoną apie pradedamą perversmą, jis palaiko jam patinkančius lyderius, kai kurie jo jau viešai prašo paramos, keičia pasaulio tvarką, jis valdo paslaptinguose ir labiausiai informuotuose frontuose, kas jam suteikia pasakišką galią. Jis jau yra neoficialus imperatorius. Bet po Vakarų imperatoriaus rinkimų, kai paaiškėjo, ką jis gali, Jis susidurs su galingu atsaku. Taip mąstydamas šviesusis kunigaikštis permetė dėmesį ir paniro į savo gyvenimo kelio išgyvenimus.

Daug metų kreipdavausi į dieninius gyvūnus siųsdamas laiškus, tarsi į nežinią, Puslapiuose buvo daugmaž  (ką galėjo rašyti) viskas, kas man buvo brangu ir svarbu, juose mano gyvenimas ir kas su juo susiję. Gyvenimas buvo trapus ir vienišas. Nuolatiniame tamsiųjų jėgų presinge ir griovime. Bet kokios šviesios iniciatyvos buvo slopinamos. Kreivi veidrodžiai veikė be sustojimo, nes tamsiosios jėgos labai bijojo, jog šviesusis kunigaikštis netaptų iškilusiu naujos epochos dievišku didvyriu.

Tai istorija, kai kreivi veidrodžiai kraipė ne tik išorinį, bet ir vidinį pasaulį. Todėl kreivi veidrodžiai dužo  dieninių gyvūnų protuose ir savi šviesiojo kunigaikščio viduje. Šviesiajam kunigaikštyje pradėjo dar labiau atitikti vidaus ir išorės pasauliai, jis dar labiau pažino realybę ir savąjį aš. Statyk didingesnius rūmus, o siela manoji!

Dėja sąmoningai mylinčios šviesųjį kunigaikštį dieninės gyvūnės pasidarė pernelyg aktyvios ir keliančios grėsmę kelyje pas Kūrėją. Nes iš širdies gilumos mylinčios dieninės gyvūnės buvo protingos, gražios, žavios ir siekiančios pozityvo, o kitokių priklausančių Viešpačiui pas šviesųjį kunigaikštį paprasčiausiai nebuvo.

Gyvenimo pasakos XVI dalis: http://mindaugaspliauga.blogas.lt/kreivu-veidrodziu-karalysteje-%E2%80%93-noras-sudauzyti-kreivus-veidrodzius-xvi-1087.html

Rodyk draugams

JAV Prezidentu išrinktas D.Trump

Jungtinėse valstijose labai aršius ir lemtingus dabartiniam pasaulio valdymui prezidento rinkimus laimėjo Donald Trump. JAV ir jos elitas įrodė, kad gerbia visą rinkimų procesą ir jo rezultatus. Lietuva taip pat gerbia JAV rinkėjų valią ir tikisi gero, artimo bendradarbiavimo su šia didžia šalimi. Dabar bandomi kurti, kai kurių galingų jėgų, apokaliptiniai scenarijai neturi mūsų trikdyti ir nukreipti į lankas. Geriau pasveikinkime išrinktąjį Prezidentą ir nusiteikime toliau dirbti kartu įgyvendindami abipusiškai naudingus projektus saugumo, ekonomikos, aplinkos ir kitose srityse. Tikėkimės, kad JAV toliau išliks tvirčiausiu bei artimiausiu mūsų valstybės sąjungininku. Panikuoti Lietuvai ir pasauliui tikrai ne verta ir nėra dėl ko.
Noriu nuoširdžiai pasveikinti išrinktąjį JAV Prezidentą, kurio konkurentė H.Clinton rinkimuose buvo labai stipri, su pergale. Palinkėti jam sėkmės ir gerų darbų JAV bei visam pasauliui!

Rodyk draugams

Nors Gedimino kalnas toliau greitėjančiai griūva, bet valdžia reikiamo dėmesio ir lėšų neskiria.

Pastaruoju metu Lietuvoje lijo ir laikėsi blogi orai, todėl rimtai netvarkomas Gedimino kalnas toliau slenka ir jau pradėjo griauti prie jo esančias sienas. Taip pat įtrūkimai atsirado kitoje Gedimino pilies kalno šlaito pusėje. (Galite pasižiūrėti http://www.alfa.lt/straipsnis/50090033/gedimino-kalnas-nesiliauja-slinkti-nuosliauza-sudraske-tenta-apgriauta-siena ). Šia tema skandalą bandė kelti visuomenininkai, žiniasklaidos dalis, pats rašiau, bet paaiškėjo, kad „Iki šiol nėra nuspręsta, kada bus imtasi kalno tvirtinimo ir tvarkymo datų, specialistai tik pateikė savo pasiūlymus įvairioms komisijoms.”.

Pagarba kovojantiems už Gedimino kalną visuomenininkams, žiniasklaidos daliai ir kitiems neabejingiems šalies piliečiams, kuriems rūpi valstybės simboliai. Deja, politikai- labai abejingi. Per rinkimus žada pasirūpinti rinkėjais ir valstybe, bet Gedimino pilies kalnas griūva. Visiškai neskiriama deramo dėmesio ir lėšų! Rūpinasi tik savo interesais ir gerove. Tam valstybės iždo ir ES fondų lėšų užtenka! Tenka su giliu apgailestavimu pabrėžti, jog nei viena partija neskiria deramo dėmesio šiai problemai. Aš nesuprantu, kas gali būti šiems „valstybininkams” svarbiau už valstybę ir ją reprezentuojančius simbolius. Visiškas pareigų neatlikimas! Kadangi nueinanti valdžia, opozicija ir dabartiniai rinkimų laimėtojai nesusirūpino Gedimino kalno katastrofine būkle, tai taip nauji valdantieji pasirūpins ir rinkėjais…Kažkokia apatija ir beviltiškumas valstybės atžvilgiu.

Rodyk draugams

Kviečiu nueiti į rinkimų apylinkę ir pareikšti valdžiai protestą

Sekmadienį vyks Seimo rinkimai. Nors rinkimai kaskart sukelia abejonių dėl teisingo balsų skaičiavimo, bet šis įvykis vis dar svarbus valstybės gyvenime. Padėtis yra bloga, mes vis labiau atsiliekame nuo kaimynų, už kuriuos nesenai gyvenome geriau, ir pradedame lyginti save su vis blogiau gyvenančiomis šalimis. Dabartinė valdančioji klasė politikoje jau 26 metus. Didžioji šalies turto dalis sutelkta saujelės žmonių rankose, o dauguma kitų maldauja galimybių ir plėtros. Šalies politikai ir partijos parsidavinėja. Neteisybės jausmas, jog įdėtos pastangos bus įvertintos skirtingai, išsklaido bet kokius planus ir svajones gyventi ar sugrįžti į Lietuvą. Taip nutiko, nes politikai per rinkimus kaskart pasinaudodavo jumis ir nugvelbdavo jūsų balsus. Jie jums daug žadėjo, bet nieko nedavė perspektyvaus ir gero. Nedžiugina ir ateities perspektyvos, nes visos partijos valdomos saujelės žmonių. Įvairovė - tik iliuzija. Nepriklausomi, sąžiningi, gabūs, valstybiškai mąstantys kandidatai neturi galimybių, nes viską valdo valdžią turintys įvairių galingų slaptų draugijų, religinių sektų, feministinių ir homoseksualų organizacijų elitas. Jei tu jiems nepriklausai- tu esi niekas. Dėl to rinktis, kurią nors partiją yra beprasmiška, nes valdžia vistiek liks jų rankose. Šiai dienai nėra rimtos partijos, kuriai jie neturi įtakos.
Jums patinka tokia padėtis? Rinkis partiją ir balsuok už jų kandidatus. Norite inicijuoti pokyčius? Būtinai ateik ir sugadink biuletenį! Nes kito kelio apatijos ir abejingumo atmosferoje supurtyti sistemą šiandiena nematau. Tai pirmas žingsnis, kuri turite padaryti, norėdami šviesios Lietuvos. Rinkėjai, kurie neateis į rinkimus, parodys tik savo abejingumą, kantrumą, nuolankumą. Kadangi neaktyvūs rinkėjai plaukia pasroviui, jie valdžiai nepavojingi. Pavojingi tik tie, kurie netingi nueiti į rinkimų apylinkę ir pareikšti protestą. Dar daugiau - tai ženklas valdžiai, kad tokie piliečiai nepatingės nueiti prie Seimo. Tenka pastebėti, jog valdžia prieš šiuos rinkimus gana stipriai nervavo rinkėjus, matyt, tikėdamasi, jog maištaujantys rinkėjai neateis ir tokiu būdu nepareikš savo protesto.Jiems pakanka savo elektorato, jog eilinį sykį rinkimų pagalba įtvirtintų savo valdžią. Todėl nebūk abejingas ir pareikšk savo nuomonę!

Pagarbiai
Mindaugas Pliauga
www.totas.lt

Rodyk draugams

Ar JAV viešpatavimas pasaulio politikoje baigiasi?

JAV paskelbė nutraukianti tolesnes derybas su Rusija dėl paliaubų Sirijoje. Paliaubų susitarimas, kuris buvo sudarytas rugsėjo mėnesį, oficialiai žlugo. Šis susitarimas nuo pat pradžių buvo pasmerktas žlugti, nes , kaip paaiškėjo, jis neturėjo galimybių būti įgyvendintas. JAV blefavo ar įsivaizdavo save įtakingesne, negu iš tiesų yra. Po šio fiasko jos autoritetas Artimuosiuose Rytuose pakirstas, nes dar labiau išryškino jos silpnumą ir nepatikimumą. Pastaruosius kelerius metus JAV Artimuosiuose Rytuose blaškosi, sąjungininkų nebrangina, neturi atitinkančios realybę strategijos, kalba žodžiais, kurie neparemti veiksmais ar pagrindu. Ši politika Jungtinėms valstijoms neša katastrofiškas pasekmes: pagadinti santykiai beveik su visomis regiono galiomis. Dabar tokios senos sąjungininkės kaip Saudo Arabija, Turkija, Egiptas į JAV žiūri su abejone. Tenka konstatuoti, jog Jungtinių valstijų galia regione sparčiai byra. O Rusija šią nesėkmę panaudos, kad galėtų dar ryžtingiau ginti savo interesus Sirijoje ir toliau auginti savo galią pasaulyje.
JAV didelių problemų turi ir Europoje, nes susiduria su įtakos Europoje mažėjimu. Proamerikietiškos vyriausybės Europoje sparčiai nyksta. Paskutinis pavyzdys - Estija, kuri visada garsėjo savo proamerikietiškumu . Dabar, po keistų prezidento rinkimų, ji gali tapti šaltesnė JAV ir NATO atžvilgiu, o jos politika panašėti į Lietuvos. Bet tai -neblogiausia JAV. Didesnė problema yra Europos Sąjungos nusigręžimas nuo JAV dominavimo ir vis labiau ryškėjantis noras gerų santykių su Rusija. Vokietijoje kitais metais vyks rinkimai į parlamentą ir jėgos, norinčios gerų santykių su Rusija, gali labai gerai pasirodyti. Tiesa sakant, net pačioje JAV, kandidatas į prezidentus D.Trump pagavo šį arkliuką ir žada amerikiečiams, kad jis ras kalbą su prezidentu V.Putinu. Kaip žinome, Vokietijoje šis gerų santykių su Rusija noras visada buvo didelis, todėl visai realiai galime mąstyti ir apie Vokietijos politikų priešrinkimines keliones į Kremlių.
Rusijos televizijos žinių laidose jau kalbama apie tolesnius santykius tarp pasaulio didžiųjų supervalstybių JAV ir Rusijos ir tai, deja, pamažu tampa ne propaganda, o tarptautinių santykių realybė.

Rodyk draugams

Katalikų Bažnyčiai derėtų atsiprašyti baltų tautų už Kryžiaus žygius

Rugsėjo 22 dieną Latvijoje ir Lietuvoje minima Baltų vienybės diena. Prisimenamos mūsų baltiškos ištakos bei lietuvių ir latvių pergalė prieš Katalikų Bažnyčios ordino kariuomenę Saulės mūšyje. Po šio Kalavijuočių ordino sutriuškinimo jam teko prisijungti prie Teutonų vienuolių vadovaujamo ordino, kuris istorijos vadovėliuose dažnai vadinamas vokiečių ar kryžiuočių ordinu. Taip sušvelninamos ar nuimamos kaltės nuo Katalikų Bažnyčios, kurios vienuoliai- kariai vadovavo agresijai prieš baltų tautas. Daugiau kaip du šimtus metų karo, niokojimų, žudynių, prievartavimų ir kitų karo baisybių teko išgyventi baltams ir tai buvo daroma religijos vardan. Dar ir dabar, praėjus šimtams metų, lietuviai krikščionybę pasąmoniniame lygmenyje nėra pilnai priėmę kaip savą, nėra to džiaugimosi ar mėgavimosi viduje kaip yra, pavyzdžiui, Italijoje. Pas lietuvį dar ir dabar yra išlikęs nepasitikėjimas, kuris pasireiškia ypač jautriu nepasitikinčiu vertinimu į Bažnyčios veiklą. Ši lengvai išprovokuojama atmetimo reakcija į Bažnyčios veiklą kunigų, vyskupų ir teologų vertinama kaip sovietinis paveldas, ateistinis poveikis. Mano nuomone, tame didesnį vaidmenį vaidina ne vadinamasis sovietinis palikimas, bet XIII - XV amžiuje vykę Kryžiaus žygiai. Vienuolių ordino vadovaujamų karių nuolatiniai puolimai, kada lietuviai negalėjo normaliai žmogiškai gyventi, padarė didelę žalą. Baimė, siaubas, išgąstis, neapykanta, pyktis ir pan. jausmai matant karius su kryžiais eilinio lietuvio širdyje buvo nuolatiniai. Tai giliai įsirašė į tautos kolektyvinę sąmonę ir taip per kartų kartas šis įrašas neišsitrynė iki šiol. Pasąmoniniame lygmenyje jis egzistuoja ir man atrodo, kad net lietuvių globaliame jaunime, kuris auklėjamas sekuliarioje atmosferoje, šis atmetimas yra gana pastebimas. Kartu išliko iš vidaus einanti pagarba senajam lietuvių tikėjimui.
Kaip žinome, Katalikų Bažnyčia yra atsiprašiusi už Kryžiaus žygių į Šventąją Žemę padarytus nusikaltimus ir kitus blogus darbus, bet neatsiprašė lietuvių ir latvių už jiems padarytas dar didesnes skriaudas. Šie kariniai Kryžiaus žygiai nėra deramai pasmerkti, už skriaudas ir padarytą žalą - net neatsiprašyta.
Taip pat noriu pažymėti, jog šiuo tekstu neturiu tikslo pakenkti religijai ir labai vertinu Katalikų Bažnyčios atneštą civilizaciją į atsilikusius Baltų kraštus. Gerų darbų Bažnyčia baltams yra padariusi daug. Šiuo tekstu tik noriu atkreipti dėmesį, kad Baltams buvo padaryti ne tik geri darbai, bet buvo padaryta ir blogų, kurie nėra tinkamai įvertinti ir už juos neatsiprašyta.

Rodyk draugams

Mokslo ir žinių diena 2016

Šiandien milijonai mokinių ir studentų visame pasaulyje atveria mokyklų, universitetų, institutų,kolegijų duris ir pradeda naujus mokslo metus. Netrukus Mokytojai mokins ir padės vystytis mokiniams, ves juos į pasaulio pažinimą, žinias. Tą proga pridedu ištrauką iš knygos.
Tu esi pasimetęs gatvėje, kurioje lietus, griaustinis, vėjas ir šaltis. Tau reikia pastogės. Tu žvalgaisi aplinkui ir randi duris. Prieini prie durų, nes jos yra labiau kviečiančios, žavingesnės, džiaugsmingesnės, negu kurios kitos gatvėje. Kai įžengi per mokytojo duris, tu ateini į namus. Pamatai pasaulį iš naujos perspektyvos. Iš vidaus vis dar galite girdėti griaustinį ir matyti lietų, bet tai daugiau tavęs nebetrikdo. Viduje yra šiluma ir saugumas. Pasaulis atrodo daug gražesnis. Nebe bjauri vieta, bet vieta pripildyta meilės, bendradarbiavimo, užuojautos. Tavo baimė išnyksta.
Kada galite pamatyti visą pasaulį mokytojo akimis , tai - ženklas , kad atėjote pas mokytoją. Tu esi įėjęs pro duris. Tai yra mokytojo turėjimo tikslas. Jei jūs vis dar matote pasaulį kaip ir anksčiau- tu dar neatėjęs pas mokytoją. Tu vis dar stovi lauke, gatvėje, kur šalta ir drėgna. Dar tik žiūri į duris, per jas dar neįėjęs.
Ką reiškia pamatyti per mokytojo akis? Tiesiog tai: kiekvienoje situacijoje su kuria susiduri, galvoji : „Jei ta situacija būtų prieš mokytoją, kaip jis tvarkytųsi? Jai ta komplikacija iškiltų mokytojui, kaip jis tai priimtų? Jei kas nors apkaltino mokytoją, ką jis darytų?”
Raktas yra jausti mokytojo buvimą. Mokytojas yra buvimas, ne santykis. Santykiai gali būti sugadinti, pataisyti, vėl sugadinti. Pamėgimas ir antipatija yra kiekvienuose santykiuose. Tai yra sansaros ratas, pasaulio vargas. Visi santykiai eina kūliavirsčia, o buvimas yra didžiulis, begalinis, stabilus ir centruotas.
Nedaryk su mokytoju žemiškų santykių: „ O, jis pažiūrėjo į mane Jis nepažiūrėjo į mane. Jis nepasakė tai. Kažkas kitas artimas, o aš ne„. Visas šis šlamštas veda į tai.
Tiesiog ženk pro mokytojo duris ir ateik į namus. Tik mokytojo buvimas atneš tau išsipildymą į tavo gyvenimą ir į visus tavo santykius.

Iš knygos „The Guru Disciple Relationship
A collection of talks and stories by Sri Sri Ravi Shankar
Iš anglų kalbos vertė: Mindaugas Pliauga

Rodyk draugams