Didžioje šviesiųjų ir tamsiųjų jėgų kovoje pradėjo ryškėti tamsiųjų jėgų lėlininkų planai, melagystės ir jų tikrosios idėjos, dalis blogų darbų. Taip atsitiko, nes žmonės pamatė ir atpažino tikrąją šviesą. Šioje kovoje dvasiškai užsigrūdinęs ir sustiprėjęs šviesuliukas tapo šviesiuoju kunigaikščiu. Tamsieji kunigaikščiai ir juodieji magai ėjo iš proto negalėdami užgesinti jo šviesos. Dar daugiau - atsirado ne tik Šviesos mylėtojų, bet ir šviesulėlio gerbėjų. Todėl jie buvo priversti akivaizdžiai ir tiesiogiai (parodydami savo atstovus) pulti šviesųjį kunigaikštį.
    Nors atsirado prošvaistė tamsioje karalystėje, tačiau kreivi karalystės veidrodžiai vis dar sėkmingai veikė. Per savo užimamą visuomeninę padėtį, struktūras, puikią ir įtikinamą propagandą, pasinaudodami kreivų veidrodžių principu tamsiosios jėgos vis dar buvo padėties šeimininkais. Jos tvirtai laikėsi valdžioje ir džiaugėsi populiariąja karaliene, kuri buvo stiprus ramstis jų nežabotai valdžiai. Dauguma karalystės gyventojų tikėjo karalienės vaidinimu. Karalienės pagalba buvo galima lengvai pulti ir naikinti šviesulius -akivaizdžiai ir tiesiogiai. Žinoma, tamsieji kunigaikščiai tuo naudojosi bei dar stipriau engė karalystės gyventojus.
    Reikia pažymėti, kad Karalystės gyventojai, apkvaitę nuo tamsios propagandos, buvo praradę save, nors matė, kaip griaunama ir naikinama jų karalystė, kaip tyčiojamasi iš paprasto gyventojo, tačiau jie nieko negalėjo padaryti, o tik vykdė blogio valdžios nurodymus. Išmintingesni ir šviesesni politikai, valdininkai, verslininkai bei paprasti gyventojai negalėdami atsispirti blogio valdžiai, slapta (neakivaizdžiai) padėdavo šviesiajam kunigaikščiui ir paremdavo šviesiąsias jėgas. Jie turėjo šviesios karalystės viltį.
    Stiprėjančios šviesiosios jėgos džiaugėsi mylinčių Šviesą ir mąstančių žmonių gausėjimu. Tai teikė didingos pergalės viltį. Nors šviesusis kunigaikštis visą save buvo atidavęs kovai su tamsiosiomis jėgomis, tačiau, be abejonės, jis jautė mylinčias ir šviesias energijas. Dar daugiau- jis egzistavo tarp jų, valdė jas ir jos valdė jį.
    Labai nekentė piktosios jėgos šviesiojo kunigaikščio, tačiau negalėjo jo sunaikinti. Tamsiosioms jėgoms svarbiau buvo užgesinti šviesą, negu šį šviesuliuką nužudyti( aišku, realus pavojus visada buvo). Vieno šviesuliuko fizinis sunaikinimas nereiškia šviesos sunaikinimo, nors tai ir būtų milžiniškas smūgis šviesiosioms jėgoms. Kadangi Šviesa gyvena žmonėse, tik ne visada ji juose nušvinta ryškiai.

Pasakos trečia dalis: http://mindaugaspliauga.blogas.lt/kreivu-veidrodziu-karalysteje-%e2%80%93-noras-sudauzyti-kreivus-veidrodzius-iii-333.html

Patiko (0)

Rodyk draugams