„Kad išreikštume tikrą meilę Dievui - mes gerbsime visas religijas” iš Čingischano įstatymų

Švenčiame Šviesos šventę, kuri atėjo iš žilos senovės. Ši šventė yra senųjų Baltų tradicijų tąsa, tačiau gerokai pasikeitusi ir kitaip suvokiama. Senoji tradicija nėra pakankamai gyva. Esmė - ne istorinių duomenų trūkume. Tame nieko blogo nematau, nes ši šventė per amžius kito, atsižvelgdama į platesnį, gilesnį pasaulio ir žmogaus savęs paties pažinimą. Istorinė religijų raida rodo, kad tai, kas ankstesnei religijai atrodė objektyvu, dabar pasidarė subjektyvu, t.y. kas anksčiau buvo pripažįstama ir garbinama kaip dieviška, dabar laikoma žmogiška. Kiekvienai vėlesnei religijai ankstesnioji atrodo kaip stabmeldystė, nes žmonija žengia pirmyn. Tačiau esmė visada išlieka ta pati: amžinąsias vertybes bei pagrindinės tiesas galime aptikti kiekvienoje rimtoje religijoje ir visuose amžiuose. Dabar , mokslo garbinimo amžiuje, archajiškų metodų taikymas nesulaukia sėkmės: žmonės jais netiki, prasmės nemato, šiuolaikinio žmogaus gyvenime jie- neveikiantys. Bet žmogaus vidiniai poreikiai, lūkesčiai, saugumo poreikis, baimės ir t.t. liko tokie patys, kokie buvo per amžius. Todėl senovinius metodus keičia nauji ,savo esme analogiški seniesiems, tik moksliškai apipavidalinami. Stengiamasi remtis mokslo autoritetu. Dievų valios prišaukimus, gydymo ritualus, burtus ir šamaniškas apeigas pakeitė „naujai išrasti” pagrįsti mokslu ar jo logika metodai. Tai liečia ne tik ezoterikus, įvairiausius dvasinius ar sėkmės mokytojus, bet ir tradicinių religijų atstovus. Pavyzdžiui, pastebiu, kad dabar reklamuojamas traukos dėsnis savo esme labai panašus į senovinius kultus, kuriais buvo siekiama pritraukti sėkmę. Tas pats su Visatos dėsniais, afirmacijomis, vizualizacijomis, pasąmonės galiomis ir kitais „naujai išrastais” metodais. Seni dalykai pateikiami dabartiniam žmogui priimtina forma, atitinkančią jo platesnį požiūrį ir didesnį išsilavinimą. Be to, ne tik senieji paslaptingi metodai neišnyko. Gerosios fėjos,dvasios, džinai irgi niekur neišnyko ir jie vis dar gyvi žmonių sąmonėje- tik kita forma. O dažnas žmogaus vidinis įsitikinimas, kad galima norimą pasiekti ir be pastangų, leidžia toliau sėkmingai gyvuoti gerosioms fėjoms ir džinams nauja, išmania forma. Tik skirtumas tas, kad senojo metodo forma dabartiniams žmonėms neveikia, o senovės žmonėms veikė. Manyčiau, traukos dėsnis, pasąmonės galios, vizualizacijos ir kt. aiškinama dabartine moksline forma ankstesnių kartų žmonėms irgi neveiktų ir jiems atrodytų juokingi (kaip mums dabar yra jų). Baigdamas straipsnį noriu pažymėti, jog senovinių ir naujai pateiktų dabartinių metodų esmė yra veikianti ir reikalinga žmonėms jų gyvenimuose. Jei taip nebūtų, tai jie nebūtų išlikę, nors ir keisdami formas, per žmonijos gyvavimo tūkstantmečius.

Rodyk draugams