Politinės kovos Vilniuje peržengė visas ribas

    Mūšiai Vilniaus savivaldybėje dėl finansinių srautų kontrolės verčia sunerimti dėl krentančio politinio proceso kultūros ir labai žemo nusikalstamo kovos lygio. Turbūt visi sutariame, kad Vilniaus dydis ir reikšmė leidžia teigti, jog jame vykstantys procesai atspindi situaciją kitose savivaldybėse ir centrinėje valdžioje. Akivaizdžiai matome, kad šiandieninėje politikoje pajamų pasiskirstymas tarp finansinių- politinių grupuočių tapo pagrindu formuoti valdžią ir savivaldybės politiką. Kadangi ši akivaizdi tiesa nėra nauja, nes šios tendencijos prasidėjo prieš gerą dešimtmetį ir yra visuotinai žinomos, noriu skaitytojų dėmesį atkreipti į naujus dalykus, t.y. į dar labiau kritusį nusikalstamą politinių- finansinių grupuočių kovos lygį.
    Reikia pastebėti, kad įtartinai sutapo Darbo partijos frakcijos nario Novikovo nužudymas ir galimas A.Zuoko apnuodijimas su „Vilniaus energijos” akcijų perrašymu į privačias rankas bei su valdančiosios koalicijos nesutarimais dėl finansinių srautų kontrolės Vilniaus savivaldybėje. Nors žiniasklaidoje teigiama, kad tarybos nario Novikovo nužudymu teisėsauga įtaria vieną iš Vilniaus gaujų lyderių, kuris jį, kaip teigiama, nužudė dėl judviejų verslo bendrovės akcijų nepasidalinimo, tačiau man šis motyvas iki galo nėra suprantamas. Visgi iš bendrovės gaunamos pajamos ne ištolo negali prilygti „Vilniaus energijai” ar kitoms valstybinėms įmonėms, kurios neša šimtus milijonų ir netgi milijardus litų pajamų. Taip pat kovą ne dėl rinkėjų interesų, o dėl pinigų pripažino ir pati prezidentė D.Grybauskaitė. Tik noriu pridėti, kad ši politinių- finansinių grupuočių kova ne tik nesuderinama su jokia civilizuota valstybe, bet vėl pasiekė naujas žemumas, kurios kuria naujas grėsmingas tendencijas.
    Todėl norėčiau paraginti prezidentę ne tik kalbėti kietai ir vaidinti kontroliuojančią situaciją, bet realiais veiksmais įsikišti į šiuos labai blogus procesus Vilniaus savivaldybėje. Įvykiai Vilniuje man primena nusikalstamo pasaulio gaujų kovas mieste, kai šaudomasi tarpusavyje ir keliamas pavojus žmonėms. Tuomet policija visada įsikiša ir siekia sukontroliuoti padėtį, kad ji bent nurimtų. Taip ir čia reikia prezidentės nurodymų spec. tarnyboms, kad jos sukontroliuotų politinių- finansinių grupuočių kovas. Svarbu sudaryti nepakantumo sąlygas veikėjams, kurie griebiasi kraštutinių būdų savo tikslams pasiekti, nes jeigu bus nors vienas nunuodytas ar nužudytas politinio proceso dalyvis ir tokiu būdu žudikas pagerins savo padėtį, tai neišvengiamai ateis kitų eilė ir padėtis taps visiškai nesaugi ir nekontroliuojama. Turime politinių įtakų pasidalinimo kovas sugrąžinti į kiek įmanomą civilizuotesnį lygį. Kitaip savo straipsniuose kovojančias dėl įtakos politines grupes teks vadinti jau nebe politinėmis- finansinėmis grupuotėmis, o organizuotomis nusikalstamomis gaujomis.
    Tikiuosi, sprendžiant susidariusią situaciją Vilniuje, prezidentės sąmoningumo ir drąsos, o politinių- finansinių grupuočių vadovų išminties ir savigarbos.

Rodyk draugams

Sekminės. Tavyje glūdinti stiprybė

„O aš tarsi kurčias, negirdintis,
lyg nebylys, kuris žodžio ištarti negali.
Esu lyg žmogus, negalintis atsikirsti,
nes negali girdėti.
Bet tavimi aš pasitikiu, VIEŠPATIE,
ir tu, Viešpatie mano Dieve, man atsakysi.
Juk aš meldžiuosi:
„Tik neleisk jiems džiūgauti dėl mano nelaimės,
neleisk jiems didžiuotis, kai parpulsiu”.” Ps 38, 14 - 17
 

   Šiandien švenčiame Sekmines. Per Sekmines apaštalai gauna šventąją Dvasią. Tai pilnatvės šventė. Šventoji Dvasia pripildė Jėzaus mokinius ir jie tapo labai jautrūs Dvasiai, kuri jiems tapo viso gyvenimo vadovu ir stiprintoju. Kartu šv.Dvasios atsiuntimas tapo visišku pasitikėjimu Viešpačiu Jėzumi, nes jie galutinai suprato, kad jų Dievas niekada jų neišduos, kaip jie negali išduoti pačių savęs. Nuo šiol apaštalai be baimės priimdavo viską, kas pasitaikydavo jų kelyje. Dabar mokiniai nebuvo kaip psalmininko aprašytas nebylys, negalintis išgirsti, ir nebebijojo parpulti. Priešiška aplinka nebekėlė jiems jokios baimės ir jie išėję į gatves skelbė Jėzaus mokslą su visišku pasitikėjimu ir atsidavimu.
   

    Daugelis žmonių šiame pasaulyje jaučiasi tušti, nes jie negyvena Dvasioje. Šį pasaulį persmelkianti Dvasia suteikia gyvenimui pilnatvę, žmogų pripildo ir padeda jam pakilti naujam gyvenimui. Todėl ji Jėzaus mokinius įvedė į pažinimo pilnatvę ir naują laisvės bei meilės gyvenimą. Tik su šį pasaulį persmelkiančia Dvasia galime pasiekti tobulą pilnatvę ir dalyti tobulą meilę. Ji apdovanoja mus tikru pažinimu ir galia. Tai mumyse glūdinti stiprybė, kada mes teisingai mąstome, jaučiame ir veikiame. Tai pat pasiekę tokį lygį nusipelnome pajausti tas neaprėpiamas aukštesniojo pasaulio platybes, Kūrėją, tada siekiame suprasti Kūrėją, savo suvokimu priartėti prie Jo, pajausti Jį, susivienyti su Juo. Nebelieka atskirybių, nes aprėpiame visą Visatą ir pasiekiame aukščiausią dvasinį pakilimą. Šie pakilimai sukelia žmogui didesnį įspūdį, įkvėpimą ir susižavėjimą negu kas nors kitas šiame pasaulyje. Tobulėkime, kelkime savo dvasią į aukštesnį lygį, kad atrastumėte jumyse glūdinčią stiprybę.

    Linkiu visiems mums, kad nusipelnytume pajausti tas neaprėpiamas aukštesniojo pasaulio platybes, Kūrėją bei aukščiausiąją šviesą, užpildančią sielą.

 
„VIEŠPATS yra mano Ganytojas, -
man nieko netrūksta.
Žaliose pievose mane paguldo,
prie ramių tvenkinių gano.
Jis atgaivina mano gyvastį,
veda teisumo takais, kaip dera jo vardui.
Nors einu per tamsiausią slėnį,
nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi.
Tavo ganytojo lazda ir vėzdas - jie mane apgins.” Ps 23, 1-4

Rodyk draugams

Šeštinės. Link visiško pasitikėjimo savimi

„Kaip dar ilgai, VIEŠPATIE?
Nejau amžinai mane užmirši?
Kaip dar ilgai slėpsi nuo manęs savo veidą?
Kaip ilgai turėsiu pakelti skausmus,
diena iš dienos širdgėlą kęsti?
Kaip ilgai mano priešas ant manęs viešpataus?
Pažvelk į mane ir išklausyk, VIEŠPATIE, mano Dieve!” Ps 13, 2-4

    Šeštinės - Jėzaus į dangų žengimo šventė. Tai yra religinis įvykis, kuris apaštalų regėtas ir paliudytas. Šios dienos šventė primena Viešpaties žemiškosios kelionės pabaigą, tačiau tai nereiškia, kad Jis palieka žemiškąjį pasaulį. Įžengęs dangun Viešpats yra visur erdvėje, todėl Jis lieka ne tik arti savo artimiausių mokinių, bet ir mūsų, nes Jėzaus nebėra kur nors vienoje konkrečioje pasaulio vietoje kaip ligi pakilimo į dangų. Kadangi apaštalai suprato, kad danguje Viešpats Jėzus nuolat veiks kaip amžinasis Kunigas, jie neliūdėjo dėl šio išsiskyrimo ir su džiaugsmu laukė jiems pažadėtos šventosios Dvasios atsiuntimo. Šventoji Dvasia jiems buvo būtina, nes laukiantys darbai buvo tiesiog neapsakomai dideli ir sunkūs. Tam reikėjo ne tik didelio tikėjimo, bet ir tvirtumo, pasitikėjimo savimi įveikiant tuo metu labai priešišką aplinką. Visiškas pasitikėjimas savo dvasinėmis ir dieviškomis jėgomis lėmė pradinės Bažnyčios proveržį.
    Tai mums labai artima, nes daugumai žmonių asmenybę ugdyti ir siekti sėkmės trukdo tai, kad jie nepasitiki savo dvasinėmis jėgomis. Tik pasitikėdami savo jėgomis galime tikėtis, kad mums pasiseks gyvenime ir nebūsime nustumti į šalį. Todėl, jei norite išsiugdyti sveiką, nepalaužiamą pasitikėjimą savimi, turite ne tik stengtis įgyvendinti pačius svarbiausius savo tikslus, bet ir turtinti savo vidų bei plėsti interesų ratą. Kad jumyse rusenanti pasitikėjimo savimi kibirkštėlė galėtų įsiliepsnoti, pasistenkite išmokti deramai sutikti nesėkmes ir nusivylimus. Jie neišvengiami kasdieniniame gyvenime ir niekas nėra nuo jų apsaugotas. Atsiminkite, kad su nesėkmėmis susiduria ir tie, kuriems šiaip jau visada sekasi. Daugiau drąsos! O tada menkiausia sėkmė sustiprins Jūsų pasitikėjimą savimi. Stenkitės kontroliuoti save, ugdykite atidumą ir dėmesingumą. Taip sumažinsite įtampas, kurios jums tik kenkia. Žmogus, pasitikintis savimi, turi suprasti ir vertinti kitus žmones, tačiau suvokdamas savo vertę nepasiduoda bandos jausmui. Žvelkite į save teigiamai, nes kiekvienas atėjęs į šį pasaulį atsinešame savo išskirtinių gabumų rinkinį, Tik ne visi juos atskleidžiame. Taigi, turime savyje lobį, kurį reikia atrasti. Be to, ne visi žinome, kad savyje turime dvasios jėgą, kurią reikia išlaisvinti, kad atskleistume save kaip dovaną. Tada nesėkmė parodys mums tik klaidą ir nieko daugiau! Ją ištaisę patobulėsime ir žingsniuosime pirmyn.
    Apaštalai po Jėzaus į dangų įžengimo laukia pažadėtos šv.Dvasios, kuri juos galutinai pripildys ir sustiprins, nes jų darbams (priešiškoje aplinkoje) reikia dieviškos pagalbos ir globos.
„Grumkis, VIEŠPATIE, su mano užpuolikais,
kovok su tais, kurie su manimi kovoja!
Tverk skydą ir ginklus,
pakilk manęs gelbėti!
Pakelk ietį ir alebardą
prieš tuos, kurie mane persekioja!
Sakyk man: „Aš tavo išgelbėjimas!”
Tesusigėsta suglumę tie,
kurie tyko mano gyvasties!
Tesitraukia apstulbę tie,
kurie kėsinasi man pikta daryti!
Juk be priežasties paspendė man pinkles,
be priežasties iškasė gilią duobę mano gyvasčiai.
Teužklumpa juos nelauktai žūtis, -
jie patys teįkliūva į savo paspęstas pinkles,
teįgriūva jie patys į savo iškastą duobę!
Bet aš džiūgausiu VIEŠPATYJE,
laimingas būsiu, nes jis mane išgelbėjo.” Ps 35, 1-9

Rodyk draugams