Kodėl Libijoje kariaujama, o padėtis arabų šalyse išlieka nerami?

    Arabų pasaulis toliau nerimsta, o karčiausia vieta tapo Libija. Nusiritusi neramumų banga per arabų pasaulį pasiekė Libiją ir sukėlė šalyje pilietinį karą. Sukilėliai nesugebėjo greitai nuversti M.Kadhafio. Pasirodė, kad Libijos lyderį dalis šalies palaiko ar bent nesipriešina jo valdymui. Dar daugiau - M.Kadhafio ginkluotosios pajėgos sėkmingu kontrpuolimu sukilėlius turbūt būtų nugalėjusios, jeigu ne Vakarų šalių įsikišimas. Vakarų šalių koalicija, vadovaujama JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, smogė galingus karinius oro smūgius Libijos armijai. Panašu, kad Vakarų šalių koalicija artimiausiu metu pradės karinius veiksmus sausumoje ir mėgins nuversti Libijai vadovaujantį rėžimą. Tokia įvykių eiga tik patvirtina, kad Europai ir JAV yra labai svarbi Libija ir jos gamtiniai ištekliai. Vakarų šalys nenori nestabilumo šioje šalyje ir siekia visiškos gamtinių resursų kontrolės. Kitose neramumų apimtose arabų šalyse agresyvios Vakarų šalys karinio įsikišimo artimiausiu metu neplanuoja. Tik seka situaciją ir rūpinasi, kad į valdžią neateitų islamistiniai radikalūs judėjimai. Išskyrus paprastus arabus, daugiau niekam nerūpi jų tikrosios problemos. Net galima sakyti, jog arabų protestų viruso bijosi ne tik daugelio pasaulio valstybių valdžios, bet ir tos pačios  Vakarų šalys, kovojančios už demokratiją arabų pasaulyje.

Reikia pastebėti, kad protestai arabų šalyse turi bendra pagrindą, tačiau atskirose valstybėse vietinės sąlygos yra nevienodos, pavyzdžiui: Maroke žmonės labiau nori teisių, teisingumo ir laisvių, Tunise skaudžiausia problema yra skurdas. Visgi daugiau yra bendrų dalykų: arabų šalyse visuomenės yra jaunos, pamačiusios kitokius gyvenimo horizontus. Jie jau nebenori būti būklėje, kai gali tenkinti tik fundamentaliausias, primityviąsias funkcijas, kūno poreikius (ir tai ne visada). Atsirado daugiau mokytų žmonių,  jaunimo pasaulėvaizdis yra išsiplėtęs ir jie nori gyventi laisviau, turtingiau, išeiti už elementarių poreikių tenkinimo ribos. Jie nebenori, kaip jų tėvai, tenkintis mažu, todėl susiformuoja maištingi charakteriai. Manau, kad progresui ir šviesesniam gyvenimui trukdo ne tik korupcija, blogas valdymas, bet ir religiniai stereotipai, pasenusios nuostatos ir įvairūs pasenę apribojimai. Tikrai nenoriu pasakyti, kad islamas yra bloga religija. Ji - puiki. Tiesa pasakius, ji visai netrukdo arabų šalių pažangai, tačiau beviltiškai pasenę požiūriai, stereotipai, elgesio modeliai labai trukdo naujame, šiuolaikiniame pasaulyje.  Kas tiko prieš šimtą metų, tas nebetinka dabar. Tai reiškia, kad arabams reikia reformuoti ir atnaujinti ne religiją, bet elgesio modelius, požiūrius, nuostatas. Todėl nenuostabu, kad beveik visose šalyse jaučiamas laisvės troškimas, nors jo išraiška ir keliai nėra tiksliai suformuluoti.  Dėl šios priežasties manau, kad net ten, kur  buvo nuversti Tuniso ir Egipto diktatoriai, tikrosios revoliucijos neįvyko. Geriausiu atveju,buvo pradėtas tik pirmas etapas į pažangesnę ir geriau tvarkomą valstybę.

    Libijos įvykiai kelia nerimą. Vakarų šalių kariniai užmojai ir politinis procesas eina prie to, kad Libija virs antru Iraku. Tik šioje šalyje daugiau įtakos turės didžiosios Europos valstybės. Visgi manau, reikia pačių arabų didesnio noro, kad vėliau padėtis netaptų komplikuota.

Rodyk draugams

Lietuvoje minima Nepriklausomybės atkūrimo diena. Ketinimo būtinumas

    Nors praėjo nedaug laiko nuo Nepriklausomybės atkūrimo, tačiau žmonės mato, kad valstybės kursas nukreiptas klaidingu keliu. Valstybėje dominuoja labai tamsios vidinės spalvos. Pastebiu absoliučios daugumos žmonių pokyčių valstybėje norą. Manau, permainų troškimas yra pakankamas, tačiau to neužtenka geresniam gyvenimui. Reikalingas KETINIMAS keistis patiems ir keisti savo aplinką. Ketinimas yra reali jėga, papildanti troškimą, kadangi realizuoja norimą rezultatą ne noras, o ketinimas.  Ketinimas - labai tvirtai susietas su visais dvasiniais sėkmės dėsniais, todėl jis atneša pergales ir rezultatus.

Šiandien labai jau daug mūsų galvose šlamšto ir tai užima labai daug vietos mūsų gyvenime. Šis šlamštas yra ne tik neveiksmingas, bet tiesiog labai trukdo mūsų gyvenime. Gyvename kažkieno sukurtose iliuzijose, noruose ir savo nesąmonėse. Pasiduodame tamsiųjų jėgų propagandai, kurios bijo šviesesnės Lietuvos. Nesame tvirti, nors turime daug gražių norų, troškimų, svajonių. Viskas nueina perniek, nes neturime ketinimo siekti gražesnės, šviesesnės Lietuvos. Turime pasikeisti ir visų pirmiausia- kiekvienas savo viduje. Dabartį aš sutinku tokią, kokia ji yra, nes tai yra faktas. Dabarties nepakeisime, tačiau ateitį galime keisti. Ketinimą nukreipkime į ateitį, o dėmesį į dabartį. Turime pamatyti ir suprasti negerus reiškinius, propagandas ir kitas reikalingas detales ir keisti visus šituos dalykus norima kryptimi. Paprastuose gyvenimo dalykuose visada teisi dauguma, tačiau dvasiniuose dalykuose turime orientuotis ir lygiuotis į dvasinius lyderius (čia jie teisūs) ar tikrus savo sričių lyderius, jeigu norime sulaukti sėkmės, kurioje nors srityje ar gyvenime. Todėl šviesesnei Lietuvai reikia ne tik daugumos, bet ir patikimų lyderių. Atraskime lyderius, leiskime jiems nušvisti stipria šviesa! Tapkite jiems svarbiu, vertu jo minčių, pagarbos, meilės ir pasididžiavimo, kad eitume ne šalia, o drauge jo,  kad išvien šviestume tamsoje.  Reikia ketinti dabar keisti ateities įvykius. Į ateitį nukreiptas geras ir nuoširdus ketinimas tikrai duos vaisius, nes ateitis užgimsta dabartyje. Net ketinimo iššauktas spontaniškas veiksmas yra efektyvus. Ketinimas - tai ryžtas turėti ir veikti.

  Linkiu įgauti perspektyvių, gerų ketinimų!

Rodyk draugams

Ar svarbi D.Kreivio pažyma?

    Išaiškėjo, kad susipriešinimas tarp Vyriausybės ir Prezidentūros turi gilesnes šaknis. Pasirodžiusi D.Kreivio pažyma paaiškina dėl ko kilo skandalas ir noras jį išmesti iš posto. Prezidentės pareikštas nepasitikėjimas ūkio ministru nebuvo tik ponios užgaida. Reikia pastebėti, jog kaltinimai D.Kreiviui nėra tokie rimti, kad jam reikėtų pasitraukti, tačiau svarstymo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijoje jis tikrai yra vertas. Taip sakydamas remiuosi tuo, kad pastarąjį dešimtmetį buvo ne vienas Vyriausybės narys ar kitas labai aukštas politikas, kuris sėkmingai dirbo poste turėjęs žymiai daugiau nuodėmių ir netgi pripažintų nusižengimų. Be to, dabartinis politinis kontekstas leidžia teigti, kad nepatenkintos mafijinės jėgos jį verčia iš posto, o remia jį tik premjeras ir iš dalies Vytautas Landsbergis. Prezidentė suniekino ministro pažymą ir tvirtai, aiškiai ir nedelsiant liepia jam pasitraukti. Partijų bosai ir oligarchai, nepatenkinti jo pažyma, reikalauja ministro atsistatydinimo ir atsakomybės už, jų nuomone, šmeižtą. Žiniasklaidoje mažai teisybės, nes kiekviena masinės informacijos priemonė atstovauja savo šeimininką. Nemaža visuomenės dalis pakraupusi. Žodžiu,  susidarė valdžios viršūnėse didėlė įtampa, kurią didina emociškai gana nestabilus ūkio ministras. Ar paviešinta D.Kreivio pažyma yra rimtas dokumentas?

    Mano nuomone, D.Kreivio pateikta pažyma - labai rimtas dokumentas. Joje labai aiškiai (su datomis, dokumentų numeriais ir t.t.) surašyti faktai ir nurodyti oligarchai bei jiems tarnaujantys politikai. Kurie nors kiek žino Lietuvos viršūnių virtuvę, tai jiems ministro (?) surašyti faktai atrodo taip pat tikroviškai, kaip paprastam pensininkui kylančios maisto produktų kainos. Todėl sutinku su ūkio ministru D.Kreiviu, kad ši pažyma yra labai vertinga politiniu požiūriu. Ja galima pasinaudoti darant lūžį kovoje su korupcija. Reikia drąsios, taurios širdies prezidentės, norinčios pažaboti oligarchus ir su jais dirbančias partijas bei politikus. Svarbiausias akcentas šioje pažymoje, galima sakyti, yra skaidraus lobizmo nebuvimas. Veikiama mafijiniais metodais, o STT  pagalba Ž.Plytnikui buvo beviltiška. Dar daugiau - spaudoje pasirodė straipsnių, kuriuose rašoma, kad prezidentės iniciatyva buvo atleistas STT pareigūnas, bendradarbiavęs su Viešųjų pirkimų tarnybos vadovu Ž.Plytniku. Tai labai negerai, nes pakertamas bet koks pasitikėjimas teisėsauga. Visiškai gesinama šviesa valdančiųjų reikaluose. Vietoj to, kad verslo ir valdžios santykiai būtų skaidrinami. Negi visai nėra ir negali būti skaidrių verslo interesų ir jų atstovavimo? Valstybėje ši paviešinta pažyma galėtų politinį procesą pasukti skaidresnio lobizmo kryptimi. Negi to nesupranta prezidentė?

Rodyk draugams

Abejotino teisingumo savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai

    Sekmadienį  vykę savivaldybių tarybų rinkimai sukėlė abejonių dėl jų teisingumo. Susidarė įspūdis, kad savivaldybių deputatų išrinkimą lėmė tai - kas ir kaip skaičiavo balsus, bet ne rinkėjų valia. Stebino, kai 10:00 val. dar nebuvo žinomas tikslus dalyvavusių rinkėjų aktyvumas. Kai kurios apygardos išvis tokių duomenų ilgą laiką neteikė. Eilinį kartą visus pralenkė Kauno savivaldybė, kuri net 00:03 val. nebuvo pateikusi jokių duomenų ( VRK viešoje duomenų bazėje nebuvo)! Vyriausios rinkimų komisijos vadovas Z.Vaigauskas komentuodamas šį liūdną faktą atkreipė dėmesį į menką komisijos pirmininkų kompiuterinį raštingumą, ko pasėkoje duomenys buvo suvedami lėtai ir sunkiai. Tačiau interneto amžiuje, kai kiekvienas „runkeliokas” sugeba internete parašyti kelių žodžių komentarą,  toks  Z.Vaigausko rinkimų komisijų darbo pateisinimas yra visiškai nesuprantamas. Balsų skaičiavimas visuomenėje irgi sukėlė nepasitikėjimą. Į pavienių kandidatų, žurnalistų, stebėtojų skundus nebuvo atsižvelgiama. Tik didžiosios partijos turėjo galimybę, kilus įtarimams, rimčiau perskaičiuoti balsus ir į jų pastabas dėl rinkimų vykdymo VRK atsižvelgdavo. Svarbu atkreipti dėmesį į didelį balsavusių paštu skaičių. Dažnoje savivaldybėje balsavimas iš anksto buvo didesnis negu 10 proc.! Pavyzdžiui, Ignalinoje jis buvo 14,45 proc., Pagėgiuose 12,52 proc. ir t.t.. Tokie skaičiai kelia įtarimą dėl negero politikų poveikio rinkėjams. Šiuose rinkimuose balsų pirkimas nelėmė rezultatų, nes nebuvo masiški ir paplitę  atvejai. Valdantieji daugiau dėmesio skyrė tiems, kurie skaičiuoja balsus ir mandatus. Tai gali tik patvirtinti po rinkimų kilęs skandalas, kada nepartiniai skundžiasi taikyta skirtinga faktinė kvota vienam mandatui, ko pasėkoje mandatą laimėdavo kandidatas, surinkęs mažiau balsų už konkurentą.

    Kalbant apie rinkimų rezultatus- tai jie yra artimi sovietiniam balsų skaičiavimui ir rezultatui. Rinkimuose užtikrintai laimėjo susiformavęs tamsusis valdantysis sluoksnis tiek vietos savivaldoje, tiek jiems vadovaujantis (kuruojantis) respublikinėje valdžioje. Socialdemokratų partija per visą Lietuvą gavo šiuose rinkimuose 328 mandatus (prieš keturis metus- 302), valdančiojoje koalicijoje esantis Lietuvos liberalų sąjūdis gavo 98 mandatų (prieš keturis metus- 51), valstiečių liaudininkų sąjunga - 147 mandatus (prieš keturis metus- 141). Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir rusų sąjunga gavo keliais mandatais daugiau ir šis padidėjimas labiau pastebimas tik Vilniuje. Kita valdančioji Liberalų ir centro partija neteko mandatų nuo 182 iki 126, bet žinant šios partijos būklę šis praradimas yra menkas , todėl galima įvertinti jų rezultatus teigiamai. Tėvynės sąjungos praradimai irgi yra per menki, kad juos būtų galima pavadinti pralaimėjusiais. Per visą Lietuvą TS- LKD užėmė antrą vietą ir su 249 mandatais užtikrintai išliko viena iš pagrindinių partijų savivaldoje. Kiek apčiuopiamą sėkmę pasiekė Darbo partija, kuri padidino mandatų skaičių nuo 111 iki 165. Tvarka ir teisingumas neteko mandatų nuo 181 iki 155, tačiau šis netekimas skaudžiausias tik Vilniuje, kur sužibėjo A.Zuoko judėjimas, remiamas turtingų rėmėjų.

    Jeigu įvertinus dar ir 2008 metų Seimo rinkimų rezultatus, galima sakyti, kad pastarųjų metų rinkimų rezultatai stabilizuojasi ir tampa iš anksto lengvai nuspėjami, neskaidrūs. Taip pat galima įtarti politinius kartelinius susitarimus.

Rodyk draugams