Seimas niekina tautą

    Nors dabartinė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė yra praradusi absoliučios daugumos Lietuvos žmonių pasitikėjimą, tačiau vakar Seimas neatleido E.Žiobienės iš Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigų.  Verta pažymėti, kad ne tik neatleido, bet ir išgyrė pareigūnę, kuri savo laikysena, kalbomis niekino tautą ir demonstravo jai atvirą nepaklusnumą! Niekas apie jos pradėtus konkrečius darbus nekalbėjo, rezultatų ar bent bandymo jų siekti vaiko teisių srityje nevertino. Šioje srityje reikalingas dirbantis pareigūnas, siekiantis apginti skriaudžiamus vaikus, ir, žinoma, teisingas. Jeigu jokio tyrimo nedarai, negali išsiaiškinti tiesos, todėl negali sakyti: minia teisi ar ne. Tik tyrimo rezultatai turi tą parodyti.  Seimas, neatleidęs iš pareigų E.Žiobienės, pažemino ne tautą, o pats save ir pratęsė apkaltos, per kurią vieną Seimo narį išmetė iš savo tarpo, o kitą- paliko, tęsinį. Galima sakyti, kad šis sprendimas Seimą įstūmė į tokią pačią situaciją, kaip ir apkaltos rezultatai. Šie sprendimai akivaizdžiai įrodo, kad vadinamieji tautos tarnai ne tik nėra jos atstovai, bet netgi turi priešingus interesus, pozicijas bei niekina tautą. Pažvelgus į balsavimo rezultatus galime pastebėti, kad E.Žiobienė palikta poste daugiausia dėl vieningo Socialdemokratų balsavimo. Iš 21 balsavusio socialdemokrato visi pasisakė prieš jos atleidimą. Kraupus vaizdas! Kitos frakcijos daugmaž skilo į dalis. Kiek nustebino Tėvynės sąjungos frakcijos balsavimas, kurių dauguma pasisakė už E.Žiobienės atleidimą, tačiau po balsavimo puolė sveikinti kontrolierę….

    Šalies valdžios pozicija E.Žiobienės klausimu turi būti vertinama griežtai neigiamai. Kokį pavyzdį rodome kitiems politikams ir valdininkams?  Gali nepaisyti tautos ir netgi niekinti jos nuomonę, tačiau, jeigu turi valdžios paramą, gali toliau sėkmingai darbuotis valstybės institucijose ir susilaukti pagyrų tiek iš valdžios tiek ir iš žurnalistų, visuomenės veikėjų, palaikančių politinių- finansinių grupuočių valdžią. Toks „jaunosios kartos teisininkų” auklėjimas veda į dar didesnę krizę, bet ne į mažesnę kaip galvoja šalies valdžia.

    Šiuo metu valdžia privalo bandyti mažinti įtampą tarp valdžios ir tautos. Tam reikia, kad E.Žiobienė vėl teiktų atsistatydinimo pareiškimą ir Seimas ramiai priimtų nutarimą dėl jos atleidimo. Kito kelio nematau. Juk kaip gali dirbti vaiko teisių apsaugos srityje kontrolierė, kuria nepasitiki visuomenė. Ar gali ji sėkmingai dirbti?? Nebent atgailą atliktų ir įrodytų, kad ji nuoširdžiai pasiryžusi ginti vaikų teises bei turi tam gebėjimus, savybes, tinkamą požiūrį.

Rodyk draugams

Lietuvoje- tamsiųjų jėgų siautėjimas

    Kauno pedofilijos skandalo eiga akivaizdžiai rodo, kad Lietuva išgyvena ne pačius geriausius laikus. Skandalo stiprumas ir eiga rodo, kad žmonės labai nepasitiki valstybe ir ją valdančiomis politinėmis- finansinėmis grupuotėmis. Reikia pripažinti, kad valstybė - nusilpusi. Tačiau ją silpnina ne visuomenė ar atskiri šviesesni žmonės. Ji silpsta ir betvarkė klesti dėl tamsiųjų jėgų, kurios daro įtaką tiek elitui tiek paprastiems žmonėms. Šiame pedofilijos skandale aiškiai jaučiamos tamsiosios jėgos, kurios veikia šio skandalo eigą. Galima sakyti, kad su šiuo skandalu tamsiųjų jėgų veikimas pereina į naują etapą. Ankščiau tamsiųjų jėgų propaganda, o tuo labiau veikimas buvo nematomas ir buvo vengiama viešumo. Smūgio kryptys buvo nukreipiamos į atskirus jiems pavojingus asmenis ir žadama elitui būsima ramybė ir turtai. Žodžiu, bus padėtis normalizuota, neįtikę asmenys sužlugdyti tada, kai bus įvykdytas gerasis tikslas. Žvelgdamas į Seimo narius ir kitus aukštus politikus, valdininkus mačiau jų veiduose tikėjimą ir pasiryžimą kantrybei. Šviesiųjų jėgų baimė ir žadamos tamsiųjų jėgų materialinės vertybės pajungė net ir šviesesnius politikus tamsiųjų jėgų valdžiai. Visada maniau, kad nereikia bijoti šviesiųjų jėgų valdžios, nes šviesioji jėga tavyje- teisingumas, padorumas, tvarka, efektyvi, progresyvi politika ir pan. Kai šito nenorima, bijoma, prasideda nelaimės ir tamsiųjų jėgų siautėjimas. Kas jau ne vienerius metus ir vyksta. Taip pat manau, kad sveiko proto ir šviesesni valdžios atstovai turi pradėti karą su tamsiosiomis jėgomis. Aš prisijungčiau prie tokių žmonių ir padėčiau kiek tik galėdamas. 

    Neleistinas valdžios puolimas prieš paprastus žmones išvadinant juos žeminančiais žodžiais, net jeigu jie yra neteisūs. Juk kalti yra tamsos kunigaikščiai (tamsiųjų jėgų vadeivos), darantys įtaką savo ideologija ir propaganda. Todėl E.Žiobienės išsišokimas yra neleistinas ir turi būti griežtai įvertintas. Juk valdininkė dirbdama Vaiko teisių apsaugos kontroliere per pusę metų nieko rimto nepradėjo ir neparodė jokių rezultatų, apart pasipriešinimo ir minios niekinimo. Stebėdamas E.Žiobienę per televiziją, prisiminiau istoriją. Senovės Romoje valdant imperatoriui Augustui buvo kilusi valstybėje labai didelė krizė. Tauta buvo pasipiktinusi valdžia. Šis imperatorius buvo galingiausias žmogus žemėje, turėjęs stipriausią kariuomenę pasaulyje, tačiau įniršę ir nevilties apimti žmonės įsiveržė į imperatoriaus rūmus. Augustas drąsiai išėjo prieš pasipiktinusią minią ir atsiklaupė, paprašė atleidimo už padarytas klaidas ir pažadėjo pasitaisyti. Žmonės patikėjo galinguoju imperatoriumi. Istorija parodė, kad jie nesuklydo. Jo valdymo metais šalis padarė milžinišką progresą visose srityse. Ši istorija rodo, kad liaudis gali priversti dirbti valdžią tautai.

    Tuo pačiu, tai nereiškia, kad turime klupti prieš tamsiąsias jėgas. Prieš tamsiąsias jėgas reikia ne klupti, o kovoti. Teisieji negali būti suniekinami ir žeminami. Tik kaltieji turi klupti. Ši kova turi būti nukreipta prieš tamsiųjų jėgų vadeivas ir jų struktūras. Teisėsaugos institucijos turi išaiškinti šiuos asmenis ir nubausti. Valdžia privalo apsivalyti, ko pasėkoje šviesiau bus ir visuomenėje. Sveikintinas pavasarį buvo teisėsaugos institucijų sprendimas viešinti pedofilijos bylą. Taip parodomas darbas ir mąstantys žmonės gali geriau įvertinti situaciją. O tokių yra nemažai. Tik gaila, kad D.Kedžio artimieji dėl paviešintų faktų kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Juk D.Kedžio artimieji visada teigia, jog siekia viešumo, o tai reiškia, kad negalima drausti prokurorams viešinti ikiteisminio tyrimo duomenų. Taip pat gerai, kad buvo priimtas sprendimas siųsti palaikus pakartotinei ekspertizei į Švediją.  Taip ir turi būti rodomi visuomenei darbai. Vykstantys teismai irgi rodo pedofilijos bylos judėjimą, tačiau nesiimu spręsti, ar jie yra teisingi, nes nesu matęs bylos. Norėtųsi, kad teisėjai labiau paaiškintų visuomenei savo sprendimus. Aukšto lygio ir sąžiningą sprendimą priėmęs teisėjas privalo išmokti paprasta kalba paaiškinti savo sprendimą. Jeigu tokio lygio teisininkas to nesugeba, tai tik rodo blogą teisėsaugos būklę. Teisėjas, priėmęs sprendimą, negali diskutuoti su suinteresuotais byloje asmenims, tačiau paaiškinti sprendimą ir atsakyti į protingus klausimus - privalo. Gal pralaimėjusi bylos šalis bus tuo metu nepatenkinta, tačiau nurimus emocijoms,  bent neturės pykčio.

Rodyk draugams

Vėlinių ir Visų Šventųjų diena

    Lapkričio 1- ąją minime Visus Šventuosius, o lapkričio 2- ąją turime pagerbti mirusius, tačiau abi šventės visuomenėje  dažniausiai minimos kaip viena- Vėlinės. Vėlinių šventė atėjusi iš pagonybės laikų, kuri buvo skirta atminti, pagerbti ir padėkoti už suteiktas gėrybes savo protėviams. Visų Šventųjų šventė yra krikščioniška, kuri skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Šios šventės labai dera ir nenuostabu, kad jos švenčiamos kaip viena. Tai labai aktualu mūsų epochoje, kada žmonės visai nenori galvoti apie mirtį, nors tai yra bene vienintelis garantuotas dalykas. Kaip ir per laidotuves, Vėlinių metu mes pagalvojame apie mirtį, mirtis priartėja prie mūsų ir pajaučiame mirties alsavimą. Mirties baimė. Žinoma, ši mirties baimė yra Kūrėjo duota ne tik žmogui, bet ir kitiems gyviems organizmams. Tačiau žmogus bijo ne tik prarasti kūną, bet prarasti savo nuosavybę, ego, savo identiškumą, tiesiog „išnykti”. Mes, kitaip negu gyvūnai, gyvename turėtojiškai, todėl privalome nuolatos bijoti mirties. Todėl kaip nurodė Didieji Mokytojai Buda, Jėzus ir kiti - nugalėti mirties baimę - tai nesikabinti į gyvenimą, nelaikyti jo nuosavybe. Kitaip sakant, reikia riboti turėjimą ir plėtoti buvimą.  Kai pradedame riboti visas troškimo turėti formas (prisirišimą prie ego, nuosavybės, kūno, turto, namų ir t.t.), mažiau bijome mirti, nes nėra ko prarasti. Kai žmogus neturi ką prarasti - jis nebijo mirties.  Tai jį nuramina. Visų šventųjų esminis bruožas - kad jie plėtoja buvimą ir protingai riboja troškimą, prisirišimą turėti. Tai labai praktiškas ir išmintingas dalykas. Šis šventųjų bruožas leidžia gyventi laimingą, kūrybingą, darbingą, protingą gyvenimą ir ramiai numirti. Mano nuomone, šių šventinių dienų suliejimas (nebuvimo ribos)yra labai prasmingas ir teigiamas reiškinys. Pagerbdami mirusius ir patirdami mirties alsavimą, mes galime prisiminti šventuosius (arba dvasios galiūnus)ir iš jų pasimokyti.

Rodyk draugams