Pastarąjį mėnesį Rusija beveik vienu metu užpuolė net tris savo kaimynes: Gruziją, Ukrainą, Lietuvą. Stebint įvykius neatrodo, kad šios valstybės užsipultos atsitiktinai. Visos jos yra draugiškos valstybės ir nesutaria su Rusija dėl jos agresyvumo. Po Gruzijos- Rusijos karo Rusijos pasitikėjimas savimi labai išaugo. Deja, išaugęs pasitikėjimas savimi ne tik nedavė pozityvių rezultatų, bet netgi paskatino agresyvumą. Nors priemonės panaudotos skirtingos, tačiau puolimo taikiniai pasirinkti labai jau aiškiai. Gruzija po karo nusilpusi, be to išgyvena ekonominę, socialinę ir politinę krizę. Prezidento M.Saakašvilio valdymas tik sunkina padėtį, nes jis siekia išsilaikyti valdžioje palaikydamas įtemptus su Rusija santykius. Ukrainoje labai aštrus Krymo klausimas, be to artėja svarbūs prezidento rinkimai. Lietuvą Rusija vertina kaip labai nedraugišką valstybę, kuri organizuoja ir palaiko antirusiškas nuotaikas buvusios TSRS teritorijoje ir ES.
    Keista, kad Rusija puolė vienu metu visas, o šios draugiškos valstybės gynėsi atskirai. Mano nuomone, šis Rusijos vadovybės agresyvumas yra netoleruotinas, nes gali sukelti karus. Taika Rytų Europoje galima tik su taikia Rusija. Reikia Lietuvai ir kitoms kaimynėms siekti draugiškų santykių su Rusija, bet negalime toleruoti jos agresijos ir siekio įsivelti į konfliktus. Geri santykiai negalimi, kai partneris siekia išimtinai imperinių ambicijų. Pasaulinės krizės sąlygomis reikalinga Rytų Europos valstybių vienybė ir savitarpio pagalba, nes šis regionas sunkiausiai išgyvena krizę. Rusijos smūgiai tik dar labiau sunkina kaimyninių ir jos pačios ekonominę ir socialinę padėtį.
    Visgi ir pačios Lietuva, Gruzija, Ukraina turi vykdyti politiką, kuri nesukeltų Rusijos agresijos. Pavyzdžiui, Gruzijoje turėtų būti neišvengiama prezidento kaita. Tai, mano nuomone, sumažintų įtampą su Rusija ir sustiprintų pasitikėjimą vidaus politikoje, nes krizės sąlygomis reikalinga efektyvi kova su užgriuvusiais sunkumais. Matosi, kad dabartinis prezidentas šiuo metu yra nepajėgus spręsti susidariusių ekonominių, socialinių ir kt. vidaus problemų. Sumaištis Ukrainoje toliau tęsiasi, todėl reikalinga kaip galima ramesnė aplinka per prezidento rinkimus. Kaimyninės valstybės turi stengtis, kad Ukrainos prezidento rinkimai vyktų kaip galima skaidriau, nes tai didintų stabilumą regione. Sunki ir labai komplikuota padėtis Lietuvoje labai apsunkina geros užsienio politikos vykdymą, todėl lietuviams reikia susitaikyti su užsienio politikos klaidomis, kaip jie susitaiko su valdžios neveiklumu bei netinkama vidaus politika.

Patiko (0)

Rodyk draugams