Pirmo tomo rašymas- visiškai užbaigtas pradėjus liūtui eiti didžiojo Vakarų imperatoriaus pareigas. Pirmo tomo  rašymas prasidėjo  maždaug (tikslios datos šviesusis kunigaikštis nepajautė) su Kreivų veidrodžių karalystės karaliaus rinkimų kampanija. Pats kunigaikštis tą faktą įsisąmonino pamažu, nes reikėjo laiko suprasti, kad yra pasakojama legenda ir ši pasaka- apie jį. Kai gilus vidinis išjautimas surezonavo su išorinio pasaulio reiškiniais- tik tada tapo neabejotinai aišku. Maždaug likus dviem savaitėm iki rinkimų dienos, jam buvo aišku, kad skelbiama legenda ir tai- apie jį.  Buvo išrinktas naujas karalius, kuris ne už ilgo buvo nuverstas. Taip pat buvo sužaista poliais ir priešybėmis, ko pasekoje tamsiosios jėgos perėmė  šviesiojo kunigaikščio istoriją ir pradėjo pasakoti taip , kaip jiems buvo naudinga.  Tiesa, buvo pirmojo tomo priešistorė, bet ji neturėjo viešumo ir dieninių gyvūnų protai ja negyveno, todėl dabar jam nesinorėjo gilintis ir aiškintis niuansus. Pirmas tomas yra viešumas dieninių gyvūnų protuose, savotiškas implantas protuose, kuris gaudo informaciją ir palaiko gyvybingumą protuose. Be abejo,  be meilės jausmų ir  tamsiųjų jėgų kuriamų emocijų (pykčio, neapykantos, baimės) šis implantas būtų buvęs bevertis.  Taigi, tamsiosioms jėgoms šviesusis kunigaikštis buvo naudingas, nes jie galėjo rašyti alternatyvią tamsiąją istoriją, kurią vairavo, turbūt ar panašiai, kaip meilės istoriją. Kadangi šioje istorijoje įsimylėjėlių nebuvo, tai dieniniai gyvūnai buvo raminami tikrąsias dalykų reikšmes nuslepiančiu žodynu.

Šviesusis kunigaikštis nesiskundė, neverkšleno savo sunkia jam primesta dalia. Pradžioje buvo labai sunku ir nepaprastai visa tai erzino. Pirmoji užduotis- išlaikyti sveiką protą. Ilgainiui tame įžvelgė ir teigiamų dalykų, nes gyvūnų tikėjimas alternatyvia istorija apsaugojo jį  nuo fizinio sunaikinimo ir leido jam sustoti,gyventi dvasinį gyvenimą bei sielai statyti didingus rūmus.

Įsitvirtinusios Kreivų veidrodžių karalystės valdžioje, visgi,  tamsiosios jėgos jį uždarė į kalėjimą. Šviesusis kunigaikštis būdamas kalėjime ne tik, kad nesuvargo, bet augdamas dvasiškai, pražydo. Žinoma, laisvės troškimas išliko. Jo veikli asmenybė norėjo jai tinkamos veiklos. Jis žinojo nuo kreivų veidrodžių karalystės karalienės išrinkimo, kad raktas nuo vartų, uždarius šviesųjį kunigaikštį  į kalėjimą, randasi pas karalienę. Tikėjo, kad yra rakto kopijos, kas taipogi veikė jo mąstyseną ir elgesį. Tiesa sakant, buvo sunku patikėti, kad tamsiųjų jėgų įtakojamas elitas iki tokio lygio taip nuolaidžiaus karalienei, kad tik ji neatrakintų tų vartų, per kuriuos galingas dangaus sparnuotis išeitų ir pakiltų į karalystės dangų. Be to, šviesusis kunigaikštis manė, jog sprendimą priima dėl rakto panaudojimo ne karalienė, o jos globėjas ir valdovas, ji - tik rakto laikytoja. Pradžioje karalienė nenorėdama būti demaskuota ir apskritai ji troško tamsiosios istorijos versijos (tą šviesusis kunigaikštis įžvelgė gyvai pažiūrėjęs jai  į akis), labai nenorėjo panaudoti raktą pagal paskirtį. Sukeisti poliai. Bet antrame tome karalienės mąstymas keičiasi. Šviesusis kunigaikštis tikisi malonės. Galbūt ji gali savarankiškai priimti sprendimą atrakinti vartus?

Sąmoningai mylinčios gyvūnės išgyvena jausmus. Nereikia vyresniom taip pergyventi, kai šviesusis kunigaikštis nepuola prie jų meilintis. Tiesa sakant, ilgų,karštų meilės kontaktų neturi ir jaunos, žavios, figūringos ir t.t. sąmoningai mylinčios dieninės gyvūnės. Todėl brandžios, vyresnės dieninės gyvūnės gali dairytis į kitus patinus ir nepergyventi dėl savo vertės. Nereikia dieniniams gyvūnams puoselėti iliuzijų, kad jie gali iš šviesiojo kunigaikščio gauti namų, pinigų, automobilių ir kitų materialinių vertybių. Šviesusis kunigaikštis neturi valdžios, kad įvestų karalystėje tvarką ir padėtų tvarkytis materialiai dieninių gyvūnų pusei, bet padėti dvasine parama ir jėga- gali. Tai gali padaryti mažu mastu, nes tamsiųjų jėgų agentų budrios akys greitai pastebi. Tai mirtinai pavojinga šviesiajam kunigaikščiui, nes ir taip budrūs tamsos agentai žingsnius seka, siekia padaryti, ką nors blogo. Dėl to šviesiesiems gyvūnams negalima pasiduoti nuoširdiems jų įtikinėjimams įpilti nepavojingų miltelių ar pan. ir t.t., nes tai gali baigtis labai tragiškai. Reikia prisiminti, kad tamsos agentai melavo visą pirmą tomą ir nėra jokių priežasčių, kad jie nustotų naudotis apgaulėmis ir propaganda, nes tamsos agentai gali apsimesti viskuo, net labai šviesiais dieniniais gyvūnais.

Taip jis mąstė stebėdamas pasaulį ir dieninius gyvūnus, tačiau širdis troško pažinti realybę. Pamatyti per tikrąjį veidrodį, kuris yra nesudaužomas. Veidrodis purvinas ir dulkėtas, bet išvalius jį- pamatyti save.

Gyvenimo pasakos XVII dalis: http://mindaugaspliauga.blogas.lt/kreivu-veidrodziu-karalysteje-%E2%80%93-noras-sudauzyti-kreivus-veidrodzius-xvii-1112.html

Patiko (0)

Rodyk draugams