Tamsiosioms jėgoms dieninių gyvūnų ateities darkymo aktas nepavyks. Jų norimi ateities scenarijai žlugs. Negalima leisti, kad tamsiųjų jėgų velniškos kanopos tryptų dieviškus gėlynus ir infekuotų savo apgaulinga propaganda ir fix idėjomis. Juk prisirpę Kūrėjo pumpurai rengiasi pražysti šviesiojo kunigaikščio gėlynuose. Ten pražys Viešpaties daigyno pumpurai! Daug įvairių nuostabiausių žiedų su puikiausiais aromatais…

Be abejo, tamsieji kunigaikščiai ir juodieji magai visa tai supranta ir jau yra sugalvoję naujų juodų scenarijų, patrauklios propagandos bei šviesiojo kunigaikščio  įmantrių juodinimo akcijų. Tik per patelių meilės uraganus ir aktyvumą jis neužčiuopia tamsiosios strategijos. Įtartinai atrodo, kai įsimylėjusios patelės artėja prie silpniausių šviesiojo kunigaikščio vietų ir ketina atšildyti sustingusias ir atšalusias vietas, o tame nesijaučia juodųjų alfa patinų plano, išmanymo. Pavyzdžiui, pirmo tomo „Žavingą minčių sodą” palyginus su saldainiu, tai vaizdas atrodė maždaug taip: saldainio pateikimas, paviršius ir aromatas buvo idealiai subalansuotas patelėms, o saldainio vidus buvo sudarytas iš alfa patinų proto ir strategijos.  Visi scenarijai apgalvoti taip, kad šviesusis kunigaikštis nesusiporuotų su kokia puikia ir žavia patele. Tame jautėsi labai geras alfa patinų išmanymas. Todėl apie alfa patelių vadovaujantį vaidmenį negalėjo būti net kalbos.

Dabar padėtis - pasikeitusi. Jaunos, gražios, žavios ir t.t. dieninės gyvūnės  atrodo kaip paleistos nuo grandinių. Aišku, ir anksčiau buvo įsimylėjusių patelių. Tiesa sakant, šviesusis kunigaikštis neatsimena laikotarpio kada jų nebūtų, bet net jį , jau atrodytų visko mačiusį, tas trikdo. Einama iki tokio lygio, jog bus nepaprastai sunku išvengti nepadoriai nepatogių situacijų. Žinoma, antrame tome šviesusis kunigaikštis nėra toks pat kaip pirmame tome. Jis evoliucionavo, kaip ir gyvūnių meilė įgavo žymiai daugiau meilės ir sąmoningumo.  Visgi tokia kryptimi niekada nebuvo einama. Anksčiau irgi ne kartą buvo, kad žemesnioji širdis surezonuodavo, bet tamsos agentai atšaldydavo meiles, priversdavo pateles maivytis ir veikti pagal savo parašytą scenarijų, kuris garantuotai žada jam fiasko ir negarbę (Jis tą gerai suprato, nes saldainio esmė buvo patiniška mąstysena).  Patelės buvo labai prisirišusios prie „Žavingo minčių sodo” ir norėjo pačios patirti meilę būtent pagal šį scenarijų. Jis nesutiko ne vienos dieninės gyvūnės, kuri mestų visus tamsiųjų jėgų scenarijus ir jų norimus elgesio modelius, būdus dėl meilės šviesiajam kunigaikščiui. Kita vertus, gal dėl šaltos atmosferos ir pasyvumo, patelių laukimo ir pan. taip atsitikdavo, jog jų meilė neprasiskverbdavo pro tamsą ir neužlaikydavo jo dėmesio. Kas daugmaž atitikdavo Šviesos ir tamsos alfą patinų kovotojų interesus.  Dabar šviesusis kunigaikštis regi, kad atsiranda patelių, kurios pajėgios ne tik sušildyti, atgaivinti gyvūniškos meilės atmosferą, bet netgi yra tokių karštų meilės energijų, jog pajėgtų ištirpdyti visus Antarkties ledynus ir prisiliesti prie jo širdies. Galbūt tik taip jam atrodo, nes dar nesuvokė tamsiųjų jėgų konkuruojančių klanų naujų strategijų ir naujų propagandinių krypčių. Juk jų interesas yra valdyti dieninių gyvūnų protus. Šviesusis kunigaikštis - tik viena iš priemonių. Iš tiesų viskas daroma ne dėl jo, o dėl visų lyčių dieninių gyvūnų. Jis tą beveik nuo pat pradžių suprato, bet vistiek susireikšminimas jam buvo aktuali problema. Padėtį sunkino, kad gyvenimo situacijos aktyvuodavo susireikšminimą, nes matydavo dieninių gyvūnų dėmesį ir svarbą. Daug metų jam prireikė mažinant susireikšminimą. Galų gale jis suprato, kad tai- vidinė kova, kuri laimima ne per slopinimą ir priešinimąsi. Jis nuoširdžiai tikisi, jog antrame tome susireikšminimo problema išnyks.

Gyvenimo pasakos XVIII dalis: http://mindaugaspliauga.blogas.lt/kreivu-veidrodziu-karalysteje-%E2%80%93-noras-sudauzyti-kreivus-veidrodzius-xviii-1135.html

Patiko (0)

Rodyk draugams