„Yra tik viena religija - Meilės religija.
Yra tik viena kasta - žmonijos kasta.
Yra tik viena kalba - širdies kalba.
Yra tik vienas Dievas, ir Jis yra visur.” indų dvasinis mokytojas, lyderis Satja Sai Baba

Krikščionys mini Didįjį Penktadienį ir prisimena Viešpaties Jėzaus kančią ir mirtį. Šiandien pagerbdamas Viešpatį Jėzų noriu kartu pagerbti ir kitus Viešpačius: Budą, Muchammedą, Konfucijų, Lao dzi, Mozę ir kitus įvairių laikotarpių žmonijos pranašus, šventuosius, dvasinius lyderius, kurie nešė žmonijai Šviesą ir parodė kelius. Kiek domėjausi apie šiuos žmonijos švyturius, tai visi jie patyrė daug kančių. Matyt, kančios prasmė yra paruošti mūsų egzistenciją taip, kad joje suspindėtų Kūrėjas. Kančia ir skausmas šiems nušvitusiems, šventiesiems, arčiausiai Kūrėjo priartėjusiems šviesuoliams padėjo išvystyti ir išplėsti savo sąmoningumą, proto ir dvasios galimybes, išskleisti visą savo prigimtį. Rezultate -Jie nebėgo nuo kančios, o pasinaudojo kančia savo augimui, pergalei. Jų visų gerasis indelis į žmonijos istoriją yra nepaneigiamas.
Jų istorijos padrąsina, kad kiekviena emocinio diskomforto banga nuplauna seną sluoksnį ir stumia žmogų pirmyn- link lobio, kurio jis galbūt nesitikėjo rasti. Svarbiausia neužstrigti, neprarasti vilties, eiti ryžtingai link Kūrėjo ir atrasti save. Pajusti savyje galingą dievišką šviesos būtybę. Religijos, tradicijos, didieji dvasiniai mokymai giliausia prasme skatina žmones, Kabbalos žodžiais pasakius: „suvokti Būties prasmę ir sužinoti, kaip žmonijai sąmoningai atlikti savo vaidmenį- idant Dievas galėtų regėti Dievą būties veidrodyje”.
Viešpačio Jėzaus ir kitų praeities bei dabarties žmonijos šviesulių siūlomos išeitys neskamba kaip lengvos, malonios, greitos, ko vartotojiška visuomenė nori, bet jos yra tikros. Žinoma, laikmečiai keičiasi, todėl keičiasi religijų forma, įsivaizdavimai apie pasaulį, bet visa dvasinė esmė išlieka. Religijos iškyla ir žlunga, o dvasinė esmė, būties sąmoningumas, koks buvo prieš tūkstančius metų, toks pats yra dabar ir nematau prielaidų, kad jis pasikeistų ateityje. Žmogus turi pažinti ir įvaldyti išorinį materijos bei vidinį dvasios gyvenimą. Vyksta evoliucija. Evoliucionuoja Visata, gyvybė, žmogus. Pasąmonė virsta sąmone. Kančia- vienas evoliucijos variklių. Sunkumai, kančia, skausmas, nesėkmė padeda mums augti ir bręsti. Deja tą paviršutiniškai suprasti yra palyginti nesunku, bet giliai suvokti, priimti ir atsikratyti to naivaus tikėjimo, kad gyvenime viskas turi vykti sklandžiai, be sunkumų, kritimų, pralaimėjimų ir didelių nesėkmių yra tikras iššūkis ir sunkiai įvykdoma užduotis. Gyvenimas visada verčia tą suprasti, norime mes to ar nenorime. Todėl verčiau būti protingu, sąmoningu ir gyvenimą išgyventi pilnai su visomis jo priešybėmis.

“Būkite netobuli ir augantys, nes tai yra gyvenimas. Nemėginkite būti tobuli, antraip nustosite tobulėti.” Indų filosofas, dvasinis mokytojas Ošo

Patiko (0)

Rodyk draugams