Neseniai surengtos NATO ir Rusijos konsultacijos nedavė norimų rezultatų dėl visiškai skirtingų interesų ir siekių. Tai buvo vienas iš daugelio Vakarų valstybių bandymų pergudrauti Kremlių. Manau, kad šie bandymai yra reikalingi, nors ir patirs fiasko, nes Rusija labiau žiūri į veiksmus ir tikruosius motyvus, negu į žodžius ir demonstravimą šiltumo ir galimo susitaikymo(atleidimo) dėl Krymo okupacijos ir jau įvykusių pasaulinės tvarkos pažeidimų. Kaip parodė pastarieji metai, Maskva tarptautinėje arenoje veikia savo naudai labai gerai ir pakankamai sumaniai, ko pasekoje išlieka konkurencinga. Žavi Rusijos vadovybės, žvalgybos, kariuomenės sugebėjimas veikti progresyviu greičiu ir labai netikėtai, kas Rusijai leidžia būti žingsniu priekyje ir laikyti iniciatyvą savo rankose. Pavyzdžiui, pernai jau atrodė, jog Ukrainoje Maskva praranda iniciatyvą, bet netikėtai galingai atsirado Sirijoje, taip priversdama reaguoti ir skaitytis su Rusija Vakarų šalis. Nors Rusijos laimėjimai Sirijoje yra paviršutiniški, o sudarytos paliaubos- labai trapios, visgi reikia pripažinti, kad Rusija iki šiol kovojant su Islamo valstybe padarė daugiau, negu kai kurios didžiosios Vakarų valstybės . Aišku, dar per anksti skelbti Rusijos pergalę Sirijoje, nes ten jau artimiausiu metu gali viskas griūti, tačiau kalbėti apie Rusijos jėgą ir galimybes -galima. Tenka pastebėti, kad pademonstruotas ne vienas karinis ir žvalgybinis pranašumas prieš NATO, pagilinti nesutarimai aljanse, gauti kariniai užsakymai, puikūs diplomatiniai manevrai ir reali pretinzija į pasaulinės galiūnės, veikiančios plačiu kariniu mastu, statusą. Be to, beįsižiebiantį karinį konfliktą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano sugebėjo suvaldyti ir taip parodė, jog buvusios TSRS teritorijoje jos įtaka yra pagrindinė.
Augantis Rusijos pasitikėjimas ir laimėjimai bei sunkėjanti ekonominė situacija daro ją dar agresyvesne. Nenuostabu, kad NATO nerimauja dėl Baltijos šalių. Šio flango silpnumas yra kaip Achilo kulnas, kuris neleidžia JAV išvystyti pakankamo pergalei konkurencingumo ir spaudimo santykyje su Rusija, nes ji bet kada gali pakartoti Baltijos šalyse Krymo ar Donbaso scenarijų. Visiškai suprantama- aljansas negali leistis būti šantažuojamas, todėl privalo stiprinti Baltijos šalių gynybą. Dabar matome NATO karių skaičiaus, karinės technikos ir technologijų augimą Baltijos šalyse, kurie skirti atgrasyti Rusiją. Kita vertus, nereikia stebėtis Maskvos labai aštria reakciją į NATO kariuomenės telkimą Baltijos šalyse, nes ji gina savo tikruosius ir įsivaizduojamus nacionalinius interesus. Susidaro labai pavojinga ir įtempta situacija, kai abi pusės negali lengvai atsitraukti, nes tai reikštų pralaimėjimą ar bent jau silpnumo įrodymą. Nors Baltijos šalys yra NATO teritorija, bet Rusijos įtaka jose - milžiniška, karinės gynybos požiūriu jas padengia, tai tarsi Rusijos jūra NATO vandenyne. Todėl nepaisant Rusijos agresyvaus karinio elgesio aljansas turi toliau teisėtai stiprinti gynybą ir sumažinti Maskvos įtaką Baltijos šalyse, kurios yra NATO ir ES narės. NATO karinis buvimas Baltijos šalyse ir derybos, konsultacijos su Rusija yra būtinos, norint išvengti karo bei įtvirtinti karinį stabilumą ilgam laikui.

Rodyk draugams