Niekam neužleiskite teisės spręsti, koks turi būti jūsų gyvenimas

Šiandien minima Gyvybės diena. Gyvybė yra didis fenomenas ir didelė paslaptis. Gyvenimas yra tik patiriamas, jis - kaip dovana žmogui. Tai gyvenimo dovana, kurią turime išpakuoti ir atrasti save. Todėl neatiduokite gyvenimo kam nors, nebijokite pats gyventi savo gyvenimo. Jūsų gyvenimas yra skirtas jums. Niekam neužleiskite teisės spręsti, koks turi būti jūsų gyvenimas. Esame kurianti gyvenimo jėga, nors dažnai gyvenimo įvykiai padaro iš mūsų aukas, žmonės mus liūdina, o visuomenė ir pasaulis gąsdina. Nepaisant to, neatiduokime savo gyvenimo į kitų rankas, nešvaistykite jo, nevenkite atsakomybės, o kurkite savąjį neeilinį gyvenimą. Leiskite sau žavėtis gyvenimo laikinumu, ir te nutyla visi prieštaraujantys. Patirti - lygu gyventi, džiaugtis juo pilnatviškai. Kiekviena diena dovanoja daugybę naujų matymų, suvokimų, pajautimų, naujų kvapų ir skonių. Svarbu pilnai išgyventi kiekvieną akimirką, nes žmogus neišgyvena gyvenimo visoje apimtyje, mes išgyvename tik jo akimirkas iš kurių jis susideda. Labiau pasitikėkite savo vidiniu Kūrėju. Taip bus lengviau tame receptų, modelių, kaukių ir vaidmenų turguje atsirinkti, ko jums iš tiesų reikia. Neleis būti kitų verčiamam gyventi ne savo gyvenimą.
Aš linkiu „Toto” skaitytojui nugyventi savo ypatingą gyvenimą.

Rodyk draugams

Reikia imtis ryžtingo Rusijos sulaikymo Lietuvoje

Pagaliau Lietuva, užuot aiškinusi ir įtikinėjusi kitus apie Rusijos grėsmę bei užsiėmusi aštria ir pertekline retorika Rusijos adresu, pati ryžtingai ėmėsi tvarkyti savo saugumo reikalus ir stiprinti savo gynybinę galią. Atkuriama šauktinių kariuomenė bei jos rezervas, įsigyjama ginkluotė ir daromi kiti stiprūs strateginiai sprendimai iš esmės didinantys Lietuvos gynybinę galią. Malonu pastebėti, jog tai ne tik stiprūs strateginiai sprendimai, bet jau intensyviai vykdomi darbai. Nors sugriautos ir varganos kariuomenės ketinimai atsikurti stulbinančiais greičiais atrodo per daug optimistiškai, bet matydamas ryžtingas nuotaikas ir didelę energiją galima pagrįstai tikėtis, kad kariuomenė atliks užduotis laiku ir pilnai.
Kelia nuostabą pasipriešinimas Seime dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos VSD ir jos reikalavimų Valstybės saugumo departamentui ne tik užsiimti stebėjimu, bet ir aktyviai imtis prevencijos bei šalinti grėsmes nacionaliniam saugumui. Prezidentės iniciatyva ir keliama užduotis yra visiškai teisinga, stipriai strategiškai stiprinanti valstybės saugumą. Be lojalios ir veiksmingos VSD bei karinės žvalgybos institucijos darbo bus neįmanoma efektyviai ir pagal galimybes gerai kovoti su Rusijos žvalgyba. Be to, be kontržvalgybos ir kitų ginamųjų šių institucijų veiksmų bus sunku optimaliai, kompleksiškai ir realiai sukurti pajėgią kariuomenę bei išvalyti nuo galingų Rusijos agentų valstybės institucijas, neutralizuoti jų įtaką viešajai erdvei. Vietoj kritikos prezidentei, Vyriausybė, Seimo nariai turėtų inicijuoti įstatymų pataisas dėl VSD biudžeto didinimo, žmogiškųjų resursų ir darbo sąlygų, būtinų teisės aktų priėmimo, suteikiant visus įrankius ir ikiteismines funkcijas, kurios reikalingos sustiprinti slaptasiąs tarnybas ir leidžiančias joms veiksmingai veikti.
Taip pat reikia neužmiršti diplomatinės tarnybos. Čia taipogi reikia strategiškai stiprių sprendimų ir pertvarkų. Negali tęstis diplomatinėje tarnyboje chaotiškas, fragmentinis ir reaguojantis į jau įvykusius įvykius darbas. Rusijos agresija Ukrainoje mums duoda pretekstą imtis ryžtingo Rusijos sulaikymo Lietuvoje ir uždaryti išdavikų atvertus vartus.

Rodyk draugams

Žmogus yra vienovėje su Kūrėju

„O Dieve, tai, ką aš pažinau kaip kūną, esi tu, tai, ką aš žinojau kaip protą, esi tu ir tai, ką aš pažinau kaip atmaną, taip pat esi tu.”  Indų filosofas, mistikas Ošo

Pradedu tekstą garsaus ir iškilaus XX a. dvasinio lyderio Ošo citata, kurioje jis kalba apie kūno, proto ir sielos vienovę. Jis savo kalbose puikiai atskleidžia, kad ši vienovė yra fundamentali, jų substancija jų esmė, realybė yra ta pati, tai yra to paties dalyko skirtingos transformacijos. Visa kita -tai ėjimas keliu ratais ir žaidimas religiniais žaidimais.
Tą patį kalba senosios filosofijos ir dvasinės tradicijos, nes šis supratimas- labai svarbus, leidžiantis kilti dvasinėje skalėje, reiškia dvasinį vystymąsi- Kūrėjo Dvasios atpažinimą, suvokimą ir pasireiškimą mumyse. Jame slypi tikrosios religijos tiesa. Reikia leisti būti Dievui(Kūrėjui) Dievu, o ne nurodinėti, koks Jis turėtų būti ar neturėtų būti, remiantis savanaudiškais savo ar religinių institucijų poreikiais. Klaidingi, bet patogūs, Dievo vaizdiniai ir manipuliuojantys religiniai kultai skirti pateisinti ir įtikti sau ir liaudžiai sunkiai veda tikintįjį į tikslą. Tai greičiau lengvas kelias, sukant tą patį ratą. Aišku, religijos visada privalo prisitaikyti prie žmonių, epochų ir tai tikrai nėra blogai. Tiesiog tikinčiajam į tai reikia atkreipti dėmesį ir vengti ėjimo tuo lengviausiu keliu, sukant tą patį ratą. Be viso to, pravartu žinoti, kad Kūrėjas yra visame kame, o mes esame jame. Tai sakau ne tik apie dvasinę sritį, bet ir fizinę materiją. Juk kiekviena materijos dalelė yra Kūrėjo. Mes sudaryti iš Kūrėjo atomų, todėl kiekvienas žmogus yra dalelė Kūrėjo. Mes tiesiog norėdami negalime atsiskirti nuo Jo fiziškai. Visatos dėsniai, Kosmosas, žemė, vanduo, oras - viskas veikia pagal Kūrėjo planą ir Jame, ir be Jo mūsų nebūtų nei sekundės. Žmogus tik protiškai(taip gali manyti) gali atsiskirti nuo Kūrėjo ir jaustis visiškai atskiras bei savarankiškas veikti pagal Kūrėjo sukurtus Visatos dėsnius. Taip konstruodamas iliuzinę tikrovę, jis atskiria save nuo Kūrėjo ir Kūrinijos.
„Džiaugiuosi tavo kelio įsakais, lygiai kaip visais turtais.” Ps 119, 14
Ko nori, kad tau padaryčiau?
Viešpatie, kad žmonės neprarastų šviesiosios meilės!

Rodyk draugams