Pavojaus akivaizdoje- ištižęs Lietuvos politinis elitas

Iš vis aukštesnių Vakarų politikų pasigirsta perspėjimai apie galimą pavojų Baltijos šalims. Nerimas Vakaruose akivaizdžiai auga, nes bijoma, kad Rusijos Prezidentas V.Putinas gali bandyti NATO vienybę taip kerštaudamas už sankcijas ir Vakarų visapusišką spaudimą bei kenkimą Rusijai.
Stebina šio pavojaus akivaizdoje Lietuvos politikų elgesys, nes atrodo, kad Vakarų politikai ir elitas labiau nerimauja dėl Lietuvos saugumo, negu pačios Lietuvos valdantysis elitas! Dar daugiau- užuot pavojaus akivaizdoje mikliai griebęsi rimto diplomatinio, karinio, ekonominio, socialinio darbo jie tik varginančiai posėdžiauja ir dirba bereikšmį kabinetinį darbą. Pavyzdžiui, Europos reikalų, Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo komitetai tik imituoja darbą, jie nieko strategiškai stipraus nepadaro. Maža to, kai kurie politikai, užuot darę iniciatyvas ar paviešinę, kas jiems trukdo dirbti, kritikuoja prezidentę D.Grybauskaitę dėl Jos pasisakymų Rusijos atžvilgiu, nes esą tik tai kelia pavojų Lietuvai.
Visiškai sutinku, kad Lietuvos vadovams ir diplomatams reikia pirma gerai pamąstyti, o po to formuluoti politinius pareiškimus. Taip pat kalbos skirtos vidiniam vartojimui negali provokuoti Rusijos ir nesutapti su nacionalinio saugumo interesais. Netinkamos kalbos, žinoma, labai negerai. Tačiau, reikia pastebėti, vien politikų iššaukiantys pareiškimai nėra galimą tiesioginę karinę grėsmę šaliai keliantys dalykai. Rusiją daug labiau provokuoja NATO kariuomenės dislokavimas Baltijos šalyse ir ginklų tiekimas Ukrainai, negu D.Grybauskaitės pareiškimai apie teroristinę valstybę ar bailią ir kvailą Kremliaus politiką. Pavyzdžiui, Rusija URM užvakar labai aiškiai pareiškė, jog Lietuvos karinė parama Ukrainai yra provokacija. Čia mes susiduriame su Rusijos nacionaliniais interesais, o juos ginti Rusijos valdžia nesibodėdama naudoja įvairią kariuomenę. Lietuvos nacionalinis interesas yra NATO karinių bazių dislokavimas jos teritorijoje ir Ukrainos sėkmė kovoje su Rusija. Tai visiškai priešingi interesai ir konflikto išvengti - sunku. Todėl Lietuvos vadovybė turi vykdyti labai išmintingą, apsukrią, neiššaukiančią ir tyliai veikiančią (pasiruošimas priimti NATO karius, artimesnių santykių su Vakarų lyderiais kūrimas, mažai pastebima parama Ukrainai ir t.t.), bet kartu labai realią politiką. Žodžiu, reikalingas labai konkretus strateginis darbas ir įspūdingais pareiškimais ar kritika prezidentei Lietuvos saugumo neužtikrinsi.

Rodyk draugams

Lietuvos Valstybės atkūrimo diena

Lietuvos Valstybės atkūrimo diena - Vasario 16- oji yra šiuolaikinės valstybės gimtadienis. Tai tautos ryžtas kurti nepriklausomą valstybę ir statyti tvirtus lietuvybės namus. Nuo valstybės atkūrimo dienos puoselėjant lietuvybę buvo nuveikta labai daug, bet tai nereiškia, kad Lietuva pasuko nacizmo kryptimi ir turi eiti nacionalizmo keliu. Iš esmės, visais laikais Lietuva (net ir tarpukariu) gerbė visas religijas ir tautas, gyvenusias joje. Juk Lietuva yra ne tik lietuvių namai, bet ir visų jos teritorijoje gyvenančių tautų namai. Todėl visų Lietuvoje gyvenančių tautų ir religijų jos piliečiai vienodai valstybei brangūs. Aktyviai ir lygiai visi dalyvaukime valstybės gyvenime ir nekelkime tautinės priešpriešos, kuri yra svetima Lietuvos valstybės idėjai. Būkime vieningi.
Nuoširdžiai sveikinu visų tautybių ir religijų piliečius su mūsų Lietuvos Valstybės atkūrimo diena!

Rodyk draugams

Susitikimas Minske baigėsi maksimaliu rezultatu, kokio realiai buvo galima tikėtis

Nors keturių didžiųjų šalių lyderiams nepavyko sutarti dėl esminių dalykų, o požiūriai dėl konflikto ir jo sprendimo, atrodo, nei kiek nesuartėjo, tačiau labai svarbu, kad buvo sutarta dėl paliaubų. Visgi sustabdytas tolesnis konflikto karinis eskalavimas ir pereinama laikinai išimtinai į diplomatinį ir politinį lygmenį. Tai džiugina ir gera žinia karo zonoje esantiems žmonėms. Manau, šis lyderių susitikimas Minske baigėsi maksimaliu rezultatu, kokio realiai buvo galima tikėtis. Gal gali pasirodyti, kad šis susitarimas labiau naudingas Rusijai, nes labiausiai atitinka jos interesus, bet pažvelgus giliau- pauzė konflikte yra reikalinga ir Vakarų šalių lyderiams. Rusijos lyderis į Minską atvažiavo turėdamas visiškai aiškius ir realius kozirius, o Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai turėdami daugmaž aiškius ir, daugeliu atveju, nerealius (teorinius) kozirius. Reikia atkreipti dėmesį, kad ES vargiai bepajėgi pritaikyti naujų labai rimtų sankcijų Rusijai, nes draskoma nesutarimų, ekonominių ir socialinių problemų bei slegiama euro silpnumo. Dar daugiau- bijoma Rusijos ekonomikos žlugimo, kuris iš paskos gali nusitempti eurą. Todėl ES vadovai labiau linkę Rusiją gąsdinti sankcijomis ir kalbėti apie sankcijų poveikį Rusijos ekonomikai, negu imtis konkrečių darbų. Apie ES šalių vadovų nuotaikas prieš svarbius momentus santykiuose su Rusija mėgstanti informatyviai pasisakyti Dalia Grybauskaitė šįkart parodė blaškymąsi paremdama ginklų tiekimą Ukrainai (JAV pozicija) ir po to visiškai palaikydama Vokietijos kanclerės A.Merkel poziciją. Taip eilinį kartą politikos ekspertams parodydama, kokie gilūs nesutarimai kamuoja Vakarų šalis ir kaip trūksta ryžto, lyderystės, tvirtumo Rusijos atžvilgiu. Turint omenyje, kad Prezidentas V.Putinas turi geriausią žvalgybą pasaulyje ir yra dar geriau informuotas bei žinantis, negu Lietuvos prezidentė, buvo sunku tikėtis, jog Minske jis patikės F.Hollande’o ir A.Merkel blefu ir pasiduos Vakarų šalių lyderių spaudimui. Dabar belieka tikėtis, kad konflikto šalys laikysis paliaubų, o Vakarų šalių ir Rusijos politiniai nesutarimai nevirs NATO valstybių vienybės išbandymu jų teritorijose.

Rodyk draugams