„Žmogiška meilė… gali įgauti ir neegoistinę kilmę ir švarią formą tik tada, jei ji susijusi su psichikos procesais. Tas, kas nori siekti dieviškumo, žmogiška meile ir prieraišumu neturi savęs riboti… Tikroji meilė Dievui yra savęs atidavimas… ji nereikalauja, ji nekelia jokių sąlygų, ji nėra sandėris, ji atlaidi prievartai, kai pavyduliaujama, atlaidi išdidumui arba pykčiui. Taip yra todėl, kad šitie dalykai nėra meilės komponentės.(…) Dieviška meilė nepanaši į žmogišką, ji - milžiniška, tyli…Atiduoti save, nereikalauti ir neįgyti- štai tikrosios sadchanos (jogos paslaptis)”  jogas, mistikas Šri Aurobindas Ghošas

Straipsnį Visų Šventųjų proga pradedu garsaus filosofo, mistiko, jogo Šri Aurobindo Ghošo citata. Nors mūsuose Visų Šventųjų dieną prisimenami krikščioniškieji šventieji, tačiau savo straipsniuose visada siekiau ir siekiu išplėsti šventųjų ratą ir nepriskirti šio titulo tik katalikų ar kitų krikščioniškų konfesijų šventiesiems. Noriu pagerbti visus žmonijos dieviškus didvyrius.
Visi nušvitę šventieji žmonės yra žmonijos šviesuoliai, sąmoningai išvystę ir išplėtę savo sąmoningumą, proto ir dvasios galimybes, atskleidę savo prigimtinį potencialą. Jie yra mūsų pavyzdys ir įkvėpimas siekti šventumo ir savo visos žmogiškos prigimties realizacijos. Gerindami save, jie gerino Visatą. Todėl jų nuopelnai žmonijai išties yra labai dideli ar net esminiai, nes neretai pakeičiantys ir pakeliantys žmonijos suvokimus ir net istorijos raidą į naują lygmenį (pavyzdžiui, Jėzus, Muhamedas, Buda ir t.t.). Nors religijos ir judėjimai savo šventuosius deramai gerbia, tačiau šventųjų vertinimas šiandieninėje visuomenėje yra labai stereotipiškas, nelankstus ir nerealus. Todėl kalbėti apie šventumą šiais laikais yra kažkas sunkaus. Be to, pasaulis yra pilnas kvailai šventeiviškų asmenų, kurie mano esą šventi ar nušvitę. Kita vertus, mes patys dažnai dėl savo tamsumo nenorime pamatyti tų, kuriuose nušvito dangiškoji šviesa.
Dar vienas dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, yra žmogaus noras laukti ir tikėtis kitų pagalbos šiame kelyje. Pavyzdžiui, kad kiti sudarytų sąlygas jums būti geriems, pirmieji padarytų jums, ką nors gero ir t.t. Nustokite iš viso galvoti apie pagalbą! Nelaukite paramos ir tegu jūsų pastangos būna totalios. Prisiminkite, kad jūs esate vienišas. Taip geriau, kadangi kuo daugiau tikitės, tuo silpnesnis jūsų ryžtas. Pagalba ateis iš įvairių šaltinių arba surasite tą, kuris jums padės, ar rasite,ko jums reikia. Ir tai tinka ne tik dvasiniame kelyje, kadangi tai - universalu ir pritaikyti galima visur, net ir valstybes mastu. Pavyzdžiui, valstybė tikėdamasi, kad ją sunkiu metu parems, apgins sąjungininkai nustoja ryžto pati gintis. Tokia nepasirengusi ir netekusi ryžto gintis nuo priešų valstybė kartu netenka sąjungininkų paramos ir neateina pagalba. Todėl svarbiausia siekiant sąmoningumo ir šventumo yra jūsų valia ir pasirinkimai, o ne aplinkinių pagalba ir parama. Prisiminkite, kad būti geresniam yra naudinga, nes šventumas, mano manymu, yra neatsiejamas nuo išminties, dvasinės jėgos ir įtakos. Kita vertus, tapdami išmintingesni, neišvengiamai tapsite geresni, šventesni, sąmoningesni.
“Himnas. Dovydo.
Aukštinsiu tave, mano Dieve ir Karaliau,
tavo vardą garbinsiu per amžių amžius.
Kasdien tave garbinsiu
ir šlovinsiu tavo vardą per amžių amžius.
Didis yra VIEŠPATS ir vertas didžios šlovės, -
jo didybė yra nesuvokiama.
Viena karta girs kitai tavo darbus
ir skelbs tavo galybę.
Apie tavo didybės garbingą spindesį
ir apie tavo nuostabius darbus - aš mąstysiu.
Žmonės garsins tavo pagarbią baimę keliančius darbus,
ir aš skelbsiu tavo didybę.
Jie apsakys garsą tavo dosnaus gerumo
ir džiugiai giedos apie tavo teisumą.” Ps 145, 1-7

Ko nori, kad tau padaryčiau?
Viešpatie, noriu ateiti pas tave šventumo keliu!

Rodyk draugams