Dabar Ukraina jau privalės duoti karinį atkirtį agresoriui

Po referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos, kuriame neva 96,6 proc. dalyvavusių referendume Krymo gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos, įtampa regione dar labiau išaugo. Suprantu, kad vietos gyventojų nuomonė yra pats svarbiausias veiksnys sprendžiant Krymo ateitį, bet referendumas negali vykti pažeidžiant Krymo teisinius pagrindus, Ukrainos įstatymus, tarptautinės teisės normas, dalyvaujant okupacinėms Rusijos karinėms pajėgoms ir dar kai viskas sumanoma iš užsienio bei organizuojama taip greitai, kad vietos gyventojai žmoniškai negali suspėti „suvirškinti” ,kas čia vyksta ir kokios prisijungimo prie Rusijos sąlygos. Tai jėga primestas Krymo gyventojams referendumas! Juk Krymo gyventojai deramai nebuvo supažindinti su prisijungimo sąlygomis ir atsiskyrimo nuo Ukrainos patiriama žala, negalėjo pasverti visų pliusų ir minusų. Apskritai jie buvo priversti ar neteisėtai suagituoti balsuoti už miglotą Krymo ateitį, kuri tik reiškia būti Rusijos federacijos sudėtyje. O koks konkrečiai, realiai ir aiškiai bus Krymo gyventojų gyvenimas Rusijos federacijoje taip ir liko neaišku bei kuo jis gali būti geresnis ir saugesnis negu Ukrainos sudėtyje? Referendumo dokumentuose buvo sukurta tik pasirinkimo iliuzija, bet gyventojai neturėjo galimybės ramioje aplinkoje ir sąmoningai apsisprendę išreikšti savo valią. Akivaizdu, kad referendumas Kryme dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos negali būti legitimus ir vertas pripažinimo tarptautiniu lygiu. Be to, dėl daugybinių šio referendumo skelbimo, organizavimo ir balsų skaičiavimo pažeidimų jis negali turėti jokių teisinių padarinių. Jo rezultatai yra tik Rusijos karinės kontrolės atspindys.
Tenka su apgailestavimu pastebėti, kad naujoji Ukrainos vadovybė Rusijos agresijos akivaizdoje reaguoja į įvykius gerokai per lėtai bei pernelyg daug tikisi iš Vakarų šalių. Akivaizdu, kad Rusija veikia pagal iš anksto detaliai paruoštą planą ir, sėkmingos eigos atveju, ties Krymu nesustos. Todėl Ukraina privalo maksimaliai mobilizuotis gynybai ir įžengus Rusijos armijai į žemyninę šalies dalį duoti atkirtį agresoriui. Ukrainos žmonės turi suprasti, kad Pasaulis veiksmingai padės tik tada, kada Ukrainos armija duos ryžtingą atkirtį agresoriui. Dabar vienintelė taikos galimybė yra Ukrainos kariuomenės ruošimasis didelio masto karui ir karinis atsakas į Rusijos karių neteisėtą judėjimą žemyninėje dalyje. Ukrainos politinė vadovybė privalo suprasti, kad šalis grėsmės akivaizdoje negali menkinti savo karinių pajėgumų ir likti su naiviu tikėjimu, kad Ukrainą apgins JAV ir Europos Sąjunga. Šiuo metu toks mąstymas galimas Lietuvoje, bet ne Ukrainoje. Tikiu, jog dabartinė Ukrainos vadovybė ne tik laimės diplomatinius ir informacinius mūšius, bet teisingai, greitai, tiksliai ir ryžtingai išplėtusi veiksmų arsenalą laimės taiką ar, blogiausiu atveju, apgins Ukrainos nepriklausomybę.

Rodyk draugams

Orientuokimės į lietuviškos kultūros produkcijos lygio kėlimą, o ne į konkurencingos rusiškos kultūros produkcijos draudimus

Nepraėjus nei ketvirčiui amžiaus nuo Nepriklausomybės atgavimo, Lietuvoje vėl atsirado nerimas dėl Rusijos grėsmės ir tolimesnės Nepriklausomybės ateities. Švenčiant Nepriklausomybės atkūrimo dieną negalime nepastebėti to, kad Europoje vėl žvanginama ginklais, plečiasi informacinis karas ir kultūrinė ekspansija.Taikos priešai vėl kelia galvas ir nori susigrąžinti viską, kas jų manymu buvo neteisingai, apmaudžiai prarasta. Geopolitiškai netoli Lietuvos, mums draugiškoje Ukrainoje, vykdoma agresija su toli siekiančiais tikslais. Galima tik pasigėrėti paprastų Lietuvos žmonių geopolitiniu Ukrainos svarbos supratimu, žmogišku solidarumu su ukrainiečiais ir noru padėti visose galimose bendradarbiavimo srityse.
Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste valdžioje vėl kyla iniciatyvos mažinti Rusijos propagandos įrankių tinklą, sustabdyti kultūrinę įtaką ir išvesti Lietuvą iš posovietinės kultūros erdvės. Intencijos atrodo išties geros, tačiau kai išgirsti, kokios yra siūlomos priemonės atremti Rusijos informacines atakas ir kultūrinį spaudimą, apima nusivylimas, nes rusiškų kanalų draudimas ir jų pakeitimas į vakarietiškus, įvairūs informaciniai ir kultūriniai draudimai, ribojimai, prievartiniai išstūmimai yra panašios į Šiaurės Korėjos. Globalizacijos amžiuje negalime izoliuotis nuo pasaulio ar jo dalies. Tai nėra tas kelias, kuris apsaugos lietuvišką kultūrą ir išlaikys laisvą, demokratišką informacinę erdvę! Šiais laikais valstybėse santykis tarp vietinių ir užsienio kultūros prekių ir priemonių kiekio pasikeitė pastarųjų pusėn, tai rodo pasaulinė praktika ir Lietuva nėra išimtis. Pavyzdžiui, net Irane, kur valstybės jėga ir islamo hegemonija užtikrino, kad kultūros prekių vartojimo pobūdis iš esmės nepasikeistų ir nenutoltų nuo savų pirmapradžių vietinių tradicijų, neišvengta stiprių pokyčių. Todėl globaliai atviroje Lietuvoje bandymai drausti, riboti ar visiškai atsisakyti rusiškos kultūrinės produkcijos nebus sėkmingi. Dar daugiau- žlugdys vietinės kultūros pažangą, sveiką, laisvą ir kūrybingą žmonių mąstyseną bei atneš neišvengiamą žalą valstybės tarptautiniam prestižui ir požiūriui į lietuvius. Todėl nenuostabu, kad dėl tokios griaunamos politikų mąstysenos Lietuvos kultūra vis labiau atsilieka nuo Rusijos lygio. Pripažinkime, kad dabar kultūros produkcijos lygių skirtumas yra nepadoriai didelis palyginus su sovietmečiu, kada Lietuva buvo viena iš lyderių. Netęskime griaunamosios kultūros politikos, sudarykime sąlygas menininkams kelti lygį, gaminti aukštesnės kokybės produkciją, formuokime pažangią , kuriančią, išjudinančią kultūros strategiją. Istoriniai ir dabartiniai JAV pavyzdžiai rodo, kad atvira, konkurencinga, kūrybinga kultūrinė aplinka ir jos gaminama pažangi produkcija ras būdų ir visada laimės prieš kultūrinį uždarumą, ribojimą ir draudimus šiame globalizmo amžiuje.
Turime orientuotis į kuriančius darbus, turime padėti kelti menininkų, kultūros žmonių gebėjimų lygį, mokytis ir iš tos pačios Rusijos, kad galėtume kurti aukštesnio lygio kultūrinę produkciją, kuri prilygtų ar net lenktų kaimyninių šalių produkciją ir mums tada tikrai nebereikės bijoti Rusijos kultūrinio spaudimo. Atvirkščiai, tada jie galės bijoti lietuviškos kultūros sklaidos posovietinėje erdvėje.
Sveikinu visus Lietuvos piliečius su Nepriklausomybės atkūrimo diena! Linkiu valstybei taikaus ir šviesaus kelio.
Jūsų- Mindaugas Pliauga

Rodyk draugams

Krymo ateitį turi kurti vietiniai gyventojai, o ne kariuomenės

Rusijos karinių pajėgų veikimas Kryme kelia didelį nerimą dėl galimo stambaus karo regione. Neaiškiai išrinkto Krymo vyriausybės vadovo prašymas Rusijos prezidento V.Putino pagalbos užtikrinant rimtį ir taiką yra visiškai neteisėtas ir nusikalstamas. Kokios reikia karinės pagalbos Krymui, jeigu jo niekas nepuola? Dar daugiau- juk pati Rusija kelia chaosą Kryme ir siekia jį okupuoti. Tai nuo Rusijos reikia ginti Krymo gyventojus! Juk neseniai buvo priimtas sprendimas, kad Krymo ateitį, kartu su Ukrainos prezidento rinkimais, referendume spręs šio pusiasalio gyventojai. Dabar Rusijos desantininkų siautėjimas ir naujų pajėgų įvedimas į Krymą kelia pagrįstus įtarimus, kad Krymo gyventojų nuomonės Rusija nepaiso, o gyventojų vardu kalba Rusijos agentai nelegitimioje Krymo autonominio regiono valdžioje. Manau, kad Krymo ateitį turi nulemti ne armijos, o vietiniai gyventojai balsuodami naujuose vietos valdžios rinkimuose ir laisvame, demokratiniame referendume. Turime išgirsti visus: Krymo totorių, ukrainiečių, rusų ir kitų tautybių gyventojų nuomones. Tarptautinė bendruomenė negali leisti naudoti karinę jėgą prieš suverenią valstybę ar palikti be pasekmių galimą Krymo okupaciją. Atrodo, Rusija nusiteikusi tai padaryti neatsiklausus vietinių gyventojų bei neturint tam jokios žmogiškai rimtos priežasties. Tai valstybinis chuliganizmas!
Norisi pagirti Ukrainos laikinąją Vyriausybę už adekvačiai taikią reakciją. Pažymėtina, jog Ukraina reikalauja ir pati stengiasi elgtis pagal sudarytas sutartis su Rusija bei vadovaujasi tarptautine teise. Nėra jokių naujos Ukrainos valdžios agresyvumo ženklų ir Krymo gyventojų nuomonės ignoravimo. Visgi Ukrainos armija jau turėtų pademonstruoti taikiu būdu ryžtą ginti Ukrainos teritorijos vientisumą, kadangi tolesnis pernelyg didelis diplomatiškumas gali būti agresoriaus suprastas kaip silpnumas ir negebėjimas okupacijos atveju pasipriešinti. Ukrainos kariuomenės vienybė ir tvirtas pasiryžimas ginti savo šalį turėtų priversti agresorių šalčiau, adekvačiau vertinti situaciją, galimą didelį karinį konfliktą ir jo pasekmes visiems.

Rodyk draugams