Ukrainos krizei sureguliuoti reikia naujų rinkimų, Maidano lyderių pripažinimo ir geopolitinio kompromiso

Ukrainoje prasidėję pilietinio pasipriešinimo veiksmai įgavo karinį pobūdį. Vaizdai iš Kijevo centro - kaip iš karo lauko. Aukų gausėja, o prasidėjęs piliečių ginklavimasis grasina dar didesnėmis aukomis, negu buvo per pastarąsias paras. Valdžia nebesugeba sukontroliuoti padėties šalyje, nes praradusi legitimumą ir nebeturi bent minimalaus piliečių pasitikėjimo, būtino sureguliuoti iškilusias konfliktines situacijas. Be to, prezidento V.Janukovyčiaus derybos su vadinamaisiais „opozicijos lyderiais” atrodo komiškai, nes derasi su žmonėmis iš valdžios elito, kurie neturi reikiamo ryšio ir pasitikėjimo tarp paprastų Ukrainos žmonių ir Maidano aktyvistų. Maidano lyderiai yra ignoruojami, jų žiniasklaida neafišuoja ir daro viską, kad jie netaptų politiniais veikėjais. Vakarų diplomatai ir politikai jų reikiamai nepastebi ir visi kartu laiko juos nepažįstamais, nežinomais ir neturinčiais realios įtakos. Todėl nenuostabu, kad Maidanas toliau kunkuliuoja ir stiprėja, įgauna vis didesnį palaikymą visoje Ukrainoje. Įvykių eiga kaskart rodo, jog valdančiajame elite esanti opozicija negali būti derybų šalis ir su ja kalbėtis yra pakankamai tuščias reikalas tiek Vakarų šalims, tiek Rusijai ir V.Janukovyčiui. Taip toli pažengusį konfliktą sureguliuoti galima tik pradėjus kalbėtis su Maidano žmonėmis ir pripažinus jų realius lyderius. Be to, po pralieto kraujo reikalingi nauji rinkimai ir permainos, kurios tenkintų Ukrainos žmones, Maidano aktyvistus ir jų lyderius.
Taip pat aktyviai dalyvaujančios užsienio galios turi nustoti kištis į Ukrainos vidaus reikalus ir bandyti Ukrainą paversti užsienio jėgos valdomu protektoratu, kokiu šiuo metu yra Lietuva (be savarankiškos užsienio ir vidaus politikos). Užsienio galių geopolitinis konfliktas yra didelė dedamoji eskaluojant krizę. Tiesa pasakius, iš šalies atrodo, kad viena užsienio jėga yra sukausčiusi Ukrainos jėgos struktūras ir piliečių sukilimą kreipia sau naudinga linkme. ES ir JAV politiką Ukrainos atžvilgiu vertinu labai prastai, nes ji yra be reikiamo susivokimo, prieštaringa, vėluojanti ir neadekvačiai reaguojanti į beprecedentinį geopolitinį ėjimą ir realią padėtį Ukrainoje .Manau, kad Vakarų šalys pralaimėjo geopolitinį Ukrainos mūšį, tačiau dar turi visas galimybes likti Rusijos nepažemintos ir ateityje vėl sugrįžti nauja jėga , nes Rusija nepajėgi užgrobti visos Ukrainos. Ji tik pajėgi užvaldyti dalį Ukrainos arba visą valdyti kaip protektoratą, kurį valdo jos agentai.
Todėl geriausiai dabar būtų rengti naujus rinkimus Ukrainoje, pripažinti Maidano lyderius ,kaip rimtus politinius veikėjus, ir nustoti užsienio galybėms žaisti kreivus veidrodžius.

Rodyk draugams

Valstybės atkūrimo diena. Negalima kvestionuoti Tautos suvereniteto

Vasario 16 diena simbolizuoja stiprią valstybės dvasią ir tikėjimą, neatsiejamą nuo pagarbos tautai ir jos istorijai. Istorinė patirtis liudija, kad visuomenė pažangiai vystosi, kai žmonės gali realiai naudotis savo turimomis teisėmis, laisvai tenkinti materialius ir dvasinius poreikius bei interesus. Šių dienų išsivysčiusių valstybių demokratija yra grindžiama prigimtinių teisių ir tautos suverenumo principais, o valdymo formai būdinga veiksminga ir aktyvi pilietinė visuomenė.Ši demokratija, susidedanti iš daugybės organizacijų, sąjungų, piliečių susibūrimų ir judėjimų, garantuoja efektyvų įvairių interesų formavimą, realizacijos būdus, priemones ir gynimą. Valstybė privalo užtikrinti piliečių teises ir laisves bei individo gynimą nuo valdžios organų savivalės ir diktato, o viso to pagrindas yra konstitucija, įtvirtinanti teisinių normų veikimą visuomenėje nepriklausomai nuo vienadienių politinių ir teisinių aktualijų. Lietuvos Konstitucija nėra valdžios ir Konstitucinio Teismo nuosavybė ar Dievo valdžiai suteikta privilegija, todėl pagal siaurą požiūrį ir interesus negali būti naudojama ir aiškinama. Tai taip pat reiškia, kad Lietuvoje negali būti suverenu parlamentas ar tuo labiau teisinis suverenitetas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta Tautos suvereniteto idėja. Ši tautos suvereniteto idėja grindžiama visų piliečių teise dalyvauti valstybės valdyme ir spręsti jos santvarkos ir kitus esminius klausimus. Politikų, teisėjų, valdininkų ir valdžios įstaigų galimi bandymai riboti Tautos suverenumą turi būti vertinami kaip nusikalstami ir antidemokratiniai. Piliečių iniciatyvos koreguoti ir keisti Konstituciją yra visiškai teisėtos, galimos ir atitinka jų prigimtines teises. Dar daugiau- galima sakyti, kad piliečių demokratinių teisių ir laisvių padėtis rodo, kiek kurioje valstybėje pripažįstamas tautos suverenitetas, kiek piliečiai faktiškai veikia valstybės valdymą, kaip išreiškiama ir gerbiama valia.
Turime negniaužti pilietinių iniciatyvų keisti Lietuvos Konstituciją, o ieškoti bendros vizijos, susitarimo, susikalbėjimo. Tik diskusijos, argumentai ir vienodas susidariusios padėties supratimas leis sumažinti priešpriešą, konfliktą ir surasti šviesų Lietuvos kelią.
Sveikinu brangius Lietuvos piliečius su Valstybės atkūrimo diena!

Rodyk draugams

Ar tikrai D.Grybauskaitė prezidento rinkimuose yra neįveikiama?

Po D.Grybauskaitės pareiškimo, kad ji kandidatuos prezidento rinkimuose, tapo viešai žinomi visi pagrindiniai kandidatai, kurie turi galimybių laimėti rinkimus. Reikia pastebėti, kad anksti prasidėjusi 2014 m. Prezidento rinkimų kampanija visiškai skiriasi nuo praėjusios. Jau keli mėnesiai vyksta tokios grumtynės, kokių per 2009 m. Prezidento rinkimų kampanijos piką būtų buvę galima tik įsivaizduoti. Šį kartą D.Grybauskaitė turi daug oponentų ir ją remiančioms jėgoms nebereikės rūpintis demokratišku oponavimu ar sugalvoti nevykusį oligarchų puolimą ir destruktyvią konkurentų veiklą. Be to, dabartinei prezidentei rinkimų kampaniją apsunkins jos nuveiktų darbų vertinimas ir parodymas.
Galima užtikrintai konstatuoti, jog 2014 m. Prezidento rinkimuose realioje teorijoje D.Grybauskaitė yra labai įveikiama, o rinkimai turi visas galimybes tapti konkurencingi ir demokratiški. Praktikoje situacija visiškai kitokia: D.Grybauskaitė yra aiški rinkimų favoritė ir stipriai pirmauja atliekant viešus politinius veiksmus. Šis labai žymus neatitikimas atsirado ne dėl resursų, galios, žmogiškųjų išteklių skirtumo ir tuo labiau ne dėl D.Grybauskaitės asmenybės dydžio, kaip pateikiama žiniasklaidoje, o dėl chaoso jos oponentų stovykloje ir negebėjimo realiai vertinti esamos padėties bei adekvačiai veikti. Dar daugiau- man kai kurie jos oponentai atrodo bobiškai ar pripratę prie gero korupcinio ir išdavikiško gyvenimo. Pavyzdžiui, vertindami dabartinės prezidentės paskelbtą paprastą ir aiškų apsisprendimą, jie chaotiškai ir emocingai nuvertina stipriąsias pareiškimo vietas, kaip antai: „Tačiau Lietuvai atsigaunant aktyvėja ir mūsų valstybę griaunančios ir grobstančios jėgos - tiek išorėje, tiek šalies viduje. Jos sėja destrukciją ir nepasitikėjimą Lietuva, stabdo svarbiausius valstybės raidai projektus, pamina demokratines ir konstitucines vertybes. Naujas formas įgavę oligarchiniai dariniai skaldo ir dalinasi Lietuvą, nutolindami mūsų visų geresnio gyvenimo viltis.”, ir neblogai įvertina jos pareiškimo silpnąsias vietas: „Per šiuos metus Lietuvos ekonomika atsigavo, finansinė sistema sustiprėjo. Tapome gerbiami tarptautinėje bendruomenėje, išsikovojome reikiamas karinio saugumo garantijas. Pradėjome labiau savimi pasitikėti ir patys. Po daugybės išbandymų mus vėl ima lydėti sėkmė” arba „Užsitikrinome didelę europinę paramą, plėtojame modernius ir konkurencingus verslus, vaduojamės iš korupcijos voratinklio, sparčiai einame energetinio savarankiškumo keliu” …
Tokia itin aštria savo kritika noriu D.Grybauskaitės oponentus paskatinti mąstyti ir adekvačiai reaguoti, suprasti realią valstybės ir liaudies padėtį! Tiesa, pastaruoju metu žiniasklaidoje politikai sakosi, kad po iniciatorių surinktų 300000 piliečių parašų dėl referendumo organizavimo jie jau pradėję mąstyti, tačiau norėtųsi, kad realios padėties suvokimas ateitų gerokai greičiau ir giliau. Tada tikrai atsiras rimtų konkurentų D.Grybauskaitei prezidento rinkimuose. Tuo labiau, kai kandidatų, atitinkančių kandidatų į Lietuvos prezidentus lygį, jau dabar yra. Pavyzdžiui, pretendentas Artūras Paulauskas tikrai atitinka lietuvišką prezidentinį lygį ir pajėgus lygeverčiai konkuruoti su dabartine prezidente. Jisai savo galimybes yra įrodęs ne vienuose rinkimuose. O adekvatus politikų, politinio proceso dalyvių Lietuvos valstybės ir jos žmonių supratimas bei politinis padėties vertinimas neišvengiamai parodys D.Grybauskaitės užmaskuotą stiprybės šaltinį ir kartu jos pažeidžiamumą. Laiko kandidatams pasireikšti yra ir norėtųsi, kad intriga prezidento rinkimuose bei įnirtinga politinių jėgų kova sujudintų juodus ir užakusius valdžios vandenis.

Rodyk draugams