Krizę Ukrainoje reikia spręsti tik derybomis ir abiems pusėms darant nuolaidas

Protestai Ukrainoje virsta pilietiniu karu, kurio galimi scenarijai neatrodo optimistiškai. Smurtas gimdo smurtą, abiejų pusių, tiek opozicijos tiek valdžios veiksmai, kuo toliau tuo labiau didina priešiškumą ir nesantaiką visuomenėje, todėl veikia skaldančiai šalį, o vienos pusės pergalės atveju niekas teigiamai neišsisprendžia, nes Ukrainoje nuo to nebus daugiau vienybės ir savitarpio supratimo, t.y. susitarimo dėl tolesnės šalies raidos. Mano nuomone, abi konfrontuojančios pusės turi imtis konkrečių žingsnių mažinančių konfliktą ir nekeliančių smurto, reikia viską išspręsti derybų keliu. Taip pat aktyviai dalyvaujančios užsienio galios turi mažiau aštrinti situaciją. Juk liepsnojanti ir visiškai nestabili Ukraina ateityje kels visiems daugiau sudėtingų problemų.Turime suprasti, kad užsitęsusi Ukrainos krizė ir neperspektyviai besiplėtojantis pilietinis karas neleidžia Ukrainoje tikėtis visiškos Vakarų ar Rytų krypties pergalės, nes abi pusės yra apylygės, turinčios gilius pamatus visuomenėje ir vienu smūgiu ar keliais mūšiais jėgų pusiausvyros iš esmės nepakeisi. Be to, nors dabartiniame konflikte asmenybės vaidina svarbų vaidmenį, bet Ukrainos krypties pasirinkime- toli gražu ne lemiamą vaidmenį. Ukrainos valstybė yra didelė Europos valstybė ir ji turi labai daug įvairių ekonominių, politinių, socialinių ir kitų interesų ir yra šiuo metu beveik vienodai susijusi tiek su Rytų valstybėmis, tiek su Vakarų, todėl šiandien, iškart ir radikaliai negali kategoriškai pasirinkti krypties. Prezidentas V.Janukovyčius, kaip jo pirmtakai, bando laviruoti tarp Vakarų ir Rytų bei demonstruoja norą eiti į derybas su opozicija. Neramumus kelianti opozicija turbūt irgi jau supranta, kad pasiekti visiškos Ukrainos Vakarų kurso pergalės dabartiniais protestais (per maži) ar netgi smurtu - neįmanoma. Manau, kad dabar, kaip niekada pribrendęs, geriausias ir pakankamai orus variantas yra taikus krizės sureguliavimas, prie derybų stalo abiems pusėms darant nuolaidas.

Rodyk draugams

Šv.Juozapas

„Tetveria jis taip ilgai kaip saulė
ir lyg mėnulis per kartų kartas.
Jis bus tartum lietus jaunam atolui,
lyg laistantys žemę lietaus gūsiai.
Jo dienomis žydės teisumas ir visuotinė taika,
kol nebeliks mėnulio.
Teviešpatauja jis nuo jūros lig jūros,
ir nuo Upės lig žemės pakraščių.
Dykumos klajokliai klūpės prieš jį,
o jo priešai laižys žemės dulkes.
Taršišo ir Salų karaliai mokės duoklę,
o Arabijos ir Sebos karaliai neš dovanas.
Visi karaliai reikš jam pagarbą,
jam tarnaus visos tautos.
Juk jis gelbsti beturtį, kai jo šaukiasi,
ir nuskriaustąjį, kuriam nėra kas padeda.
Jis rūpinasi vargšais ir beturčiais, -
gelbės beturčių gyvastį.
Atpirks jų gyvastį iš priespaudos ir smurto;
jo akyse brangus bus jų kraujas.”  Ps 72, 5-14

Per Tris Karalius dar kartą prisimenama ir šventoji Šeimyna. Šia proga noriu pakalbėti apie šios Šeimos galvą, kuris suvaidino didelį vaidmenį Jėzaus gyvenime. Juozapas, šv.Marijos vyras, yra vienas svarbiausių Bažnyčios šventųjų. Šv.Juozapas yra visiškos ištikimybės maldai ir aktyvaus veikimo žmogaus pavyzdys, nes jis klauso Dievo balso ir visada imasi aktyvaus darbo. Jo rankose buvo šventosios Šeimos apsauga ir gerovė. Kaip atrodo iš skurdžių šaltinių logikos, jis šeimyna sugebėjo pasirūpinti ir jie negyveno kaip to meto skurdžiai. Naujausias mokslo žodis sako, kad Juozapas nebuvo dailidė, baldų gamintojas, o buvo statybininkas, akmenskaldys mūrui ir mūrininkas. Yra net išlikusi vieta, kur buvo skaldomi blokai mūrui netoli Nazareto statomam miestui. Ilgus amžius buvo taip klaidingai manoma dėl vertimo klaidos. Taip pat galima sužinoti įtikinamus per Discovery ir National Geographic kanalus paaiškinimus, kaip įvyko tokia klaida. Manęs asmeniškai neįtikino argumentuoti aiškinimai, nes nemanau, kad vertę šventąjį raštą žmonės buvo nepakankamai išprusę ar neatsakingi. Visgi labiau tikėtina, kad ankstyvoji Bažnyčia paprasčiausiai nenorėjo susieti šv.Juozapo su laisvaisiais mūrininkais, kadangi tuo metu Izraelyje laisvaisiais mūrininkais (statybininkais) dažnai būdavo senieji masonai (dabartinių masonų pirmtakai). Todėl ši vertimo klaida užkirto bet kokias Viešpaties Jėzaus galimas sąsajas ar logines asociacijas su senaisiais masonais. Bažnyčia visada kritiškai žiūrėjo į masonus, ne vienas popiežius juos pasmerkė ir bandė išnaikinti. Bažnyčia iki šiol juos laiko eretikais ir keliančius mirtiną pavojų tikėjimui. Nors buvo ir yra nemažai dvasininkų masonų ložėse, tačiau niekada Bažnyčia= masonai nebuvo. Todėl šv.Juozapo sąsajos su senovės masonais yra visiškai nepriimtinos ir negalimos nuo pat pradžių.
Bažnyčia šv.Juozapui priskiria teisiojo titulą. Šis titulas pasaulio šventraščiuose yra priskiriamas patiems didingiausiems, iškiliausiems, didžiausias dvasines aukštumas pasiekusiems žmonėms, kurie pažino Kūrėją ir realizavo savo prigimtį. Bažnyčia tuo nori pabrėžti, kad kiekvienas, kaip šv.Juozapas, turime tvirtai atstovėti gundymus ir teisuolio gyvenimą laikyti geriausia auka Dievui. Bet visa tai galime atlikti ne patys savo valia, o dvasia tos šviesos, kuri yra pasaulio Išmintis, Meilė ir Šviesa ir kuri nori tapti mūsų dvasia ir šviesa.
„Nors man tenka bristi per didelį vargą,
tu mane palaikai gyvą.
Tu pakeli ranką prieš mano įtūžusius priešus,
išgelbsti mane tavo dešinė.
VIEŠPATS man įvykdys savo užmojį.
Tavo ištikima meilė, VIEŠPATIE, amžina, -
neatmesk savo rankų darbo.”   Ps 138, 7-8

Ko nori, kad tau padaryčiau?
Viešpatie, kad manęs nei akimirkai neužmirštum!

Rodyk draugams