Naujametinis sveikinimas

Mieli „Toto” skaitytojai ir visi gerieji pasaulio gyventojai,

Sveikinu Jus su Naujais 2014-ais metais! Nors paprastai žmonės su gerove sieja pinigus, bet gyvenime gerovė turėtų būti įvairių rūšių. Oras, aplinka, laikas, santykiai taip pat yra didelis turtas.O ką jau kalbėti apie mūsų žinias ir pamokantį patyrimą! Tačiau didžiausias žmogaus turtas yra jo laimė. Jis žemiškajame gyvenime visa savo būtimi siekia laimės ir jo manymu daro viską, kad būtų laimingas. Norėtųsi palinkėti sėkmės Jūsų kelyje į laimę.
Tegul Naujieji atneša daugiau laimės ir atitinkamo turto derinio bei gausos!

Laimingų Naujųjų metų Jums, brangieji!
Mindaugas Pliauga
www.totas.lt

Rodyk draugams

Kalėdinis laiškas 2013

„Iš Išajo kelmo išaugs atžala,
iš jo šaknies pražys pumpuras.
Ant jo ilsėsis VIEŠPATIES dvasia:
dvasia išminties ir įžvalgos,
dvasia patarimo ir narsumo,
dvasia pažinimo ir VIEŠPATIES baimės -
jo džiugesys bus VIEŠPATIES baimė.
Jisai ne pagal išorę teis,
ne pagal nuogirdas spręs.
Pagal teisumą teis jis vargšus,
nešališkai išspręs krašto vargdienių bylas.
Savo burnos rykšte nuplaks žemę,
savo lūpų pūstelėjimu atneš mirtį nedorėliui.
Teisumas bus jo juosmens diržas,
ištikimybė - jo strėnų juosta.” Iz 11, 1-5

Kalėdos - džiugi šventė, kurioje daug dovanų, bendravimo ir linksmybių. Buvimas kartu gausiose bendruomenėse yra išties nuostabus dalykas. Žmogaus prigimtis reikalauja gyventi bendruomenėje ir tai yra vienas svarbiausių jo poreikių. Tačiau pasibaigus šventėms, reikia neužmiršti vienumos, net ir tiems, kurie teikia pirmumą gausioms bendruomenėms, dideliems bendravimams. Vienuma yra gyvybiškai svarbi dvasingumui. Todėl gyvenime neverta būti nei pernelyg atsiskyrusiam, nei pernelyg visuomeniškam. Bendravimas- labai geras dalykas, bet pernelyg aktyvus žmogaus įsijungimas į visuomenę gali paskatinti stiprų susitaikėliškumą, konfliktus ir įtampą. Taip pat ir vienuma - geras dalykas, bet pernelyg atsiskyrėliškas gyvenimas žmogų gali padaryti nelaimingą ar net išvesti iš proto. Kadangi vieniems labiau reikia bendravimo, kitiems - vienumos, turime atrasti kiekvienas sau tinkamą balansą. Išminčiai tam tikrą  ( sau optimalų) laiką visada praleidžia vienumoje bei tam tikrą laiką tarp žmonių. Toks gyvenimas yra skaidresnis. Suvokimai būnant vienumoje labai praverčia bendraujant: draugystė ir bendravimas tampa dar nuostabesni ir įdomesni, turiningesni. Gyvenime mažiau bus subjektyvumo, neteisingų įvaizdžių, nes bendravimas nebus toks labai sąlygiškas, paviršutiniškas ir “išplautas”. Santykiuose su žmonėmis atsiras daugiau turinio, dvasingumo ir realumo. Bendravimas taps mums brangesnis ir gerokai vertingesnis.

Ko nori, kad tau padaryčiau?
Viešpatie, kad su manimi pavakarieniautum!

Visus sveikinu su šv.Kalėdomis!

Rodyk draugams

Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje laimėjo pragmatizmas

Po Ukrainos vadovybės atsisakymo pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos susitarimą su Europos Sąjunga, Ukrainoje kilo smarkūs protestai. Nors pritariu didesniosios dalies Ukrainos reikalavimui siekti europinio kurso ir pilietiškiems šimtų tūkstančių jaunų ukrainiečių taikiems veiksmams, tačiau vertindamas Vilniuje vykusio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo rezultatus padėties nedramatizuoju. Kadangi nemanau, kad Ukrainos valdžia, atsisakiusi pasirašyti sutartį su ES, automatiškai pasirinko Rytų kryptį ir Rusijos glėbį. Prezidento V.Janukovyčiaus atvykimas į Vilnių, Ukrainos vadovybės gana neprasti manevrai prieš Vilniaus viršūnių susitikimą ir jo metu parodė, kad Ukraina turi ilgalaikę strateginę vakarietišką kryptį. Tik šiuo metu dėl grėsmės suskaldyti šalį ir įvairių valstybinių, verslo, kultūrinių interesų bei didelės priklausomybės nuo Rusijos pasirašyti sutarties negalėjo. Be to, Vilniuje pamačiau stiprius opozicijos lyderius, kurie pajėgūs konkuruoti Ukrainos politiniame lauke ir kovoti su autokratinėmis tendencijomis. Žodžiu, Ukrainos situaciją vertinu optimistiškai ir, jeigu šalis labiau eis į Europą ir stengsis suartėti su ES, šios šalies ateitis turėtų būti gera.
Man šiuo metu labiau nerimą kelią Lietuvos padėtis, jos vidaus ir užsienio politika, o tiksliau- visiškas neturėjimas savarankiškos politikos. Pirmininkavimas ES - labai valdininkiškas, be iniciatyvų ir pačios Lietuvos matymo. Lietuvos užsienio politikos prioritetu laikoma Rytų partnerystės politika realiai vykdoma tik tada, jei paliepia ES galingieji ir ne daugiau. Pavyzdžiui, Lenkija, nepirmininkaudama Europos Sąjungai, dėl ES asociacijos sutarties su Ukraina padarė daug daugiau negu pirmininkaujanti ES Lietuva. Kita vertus, reikia susitaikyti su nauja geopolitine situacija (kuri Lietuvai nėra labai naudinga) ir padėtimi Europoje. Europos galingųjų elgsena Ukrainos atžvilgiu ir Vilniaus viršūnių susitikimo rezultatai dar kartą parodė, kad Rusijos prezidentas V.Putinas Europos Sąjungoje turi daug draugų ir Rusijos įtaka joje yra išties didelė. Nesutarimai Europos Sąjungos su Rusija dėl Ukrainos europinės krypties nesupriešino strateginių partnerių, nors labai galingos pasaulinės jėgos to norėtų. Pačioje Europos Sąjungoje vis labiau viršų ima konkuruojančios su JAV jėgos, kurioms labai reikalinga strateginė partnerystė su Rusija. Tai reiškia, kad toliau silpnės transatlantinis ryšys ir Rusijos įtaka pasaulyje augs. Jau dabar Rusija pasauliniuose reikaluose sugeba ES suskaldyti ir palikti JAV be savo senų sąjungininkų. JAV žvalgybos paslapčių viešintojo E.Snowdeno istorija irgi rodo didėjančią ES ir Rusijos draugystę: Maskva priglaudė E.Snowdeną ir prisiėmė JAV ugnį, o Europos Sąjungos galingieji naudojasi paslaugios Rusijos pagalba ir E.Snowdeno turėta medžiaga. Rusijai JAV pyktis nėra labai baisus, nes jos vadovai apdairiai visur, kur galima, yra sumažinę Rusijos priklausomybę nuo JAV. Dabar Rusija labiausiai priklausoma nuo Europos ir ši Prezidento V.Putino kryptis bei investicija jau duoda rezultatus, nes gebama puikiai naudotis ES silpnosiomis vietomis ir ES pagalba sustiprinti savo galią. Lietuvai tai nėra naudinga, nes jos nacionaliniams interesams naudingiausia, kad skiriamosios (fronto) linijos eitų į Rytus nuo jos ir ją dengtų buferinės valstybės ( Baltarusija, Ukraina ir kt.), o ne į Vakarus nuo jos. Be to, Lietuva yra nepriklausoma valstybė ir privalo turėti savo užsienio politiką, atitinkančią nacionalinius interesus. Reikia rasti talento ir būdų, kaip savo nacionalinius interesus tinkamiausiai suderinti su draugiškiausių Europos ir Pasaulio galingųjų vykdoma tarptautine politika.

Rodyk draugams