Neskubėkime su išankstiniais kaltinimais dėl prekybos centro Rygoje griūties, kol nenustatyti bent galimi įtariamieji

Siaubinga Rygos prekybos centro „Maxima” griūtis, nusinešusi labai daug aukų, ne tik sukelia šiurpą ir užuojautą, bet ir pagrįstą norą žaibiškai rasti šios griūties kaltininkus. Nors iš toli stebint atrodo, kad ši griūtis įvyko dėl žmonių kompetencijos trūkumo, nusikalstamo aplaidumo ir korupcijos, tačiau prasidėjusi profesionali informacinė ataka prieš didžiausią Baltijos šalyse prekybos tinklą „Maxima” sukelia įtarimus, kad tai galėjo būti ir tyčinis, sąmoningas priešiškų svetimų jėgų nusikaltimas, siekiant politinių ir ekonominių tikslų. Juk įtariamųjų eilėje „ Maxima” savininkai negali būti pirmi, kaip galimi pagrindiniai šios siaubingos tragedijos kaltininkai. Visgi pirma reikia išsiaiškinti rangovo, statybos priežiūros, leidimų išdavimo ir projektuotojų darbų atitikimą statybos ir įstatymų normoms ir tik radus jų darbo broką ar nusikalstamą aplaidumą, ne kompetenciją ir pan. vertinti prekybos tinklo „Maxima” kaltumą. Šiuo metu susiformavusioje ir besiformuojančioje viešojoje opinijoje to nėra. Skubama pulti „Maximą” ir net Lietuvos žiniasklaidoje pasigirsta gana svarbių žmonių (suinteresuotų jėgų atstovų?) grasinančių užuominų dėl prekybos tinklo sužlugdymo. Nesu „Maxima” prekybos tinklo gerbėjas ir nesiekiu, esant kaltei, „Maxima” savininkus pateisinti, bet organizuota profesionali informacinė ataka kelia nerimą, nes taikinys, turbūt, yra Baltijos šalių politiniai ir ekonominiai procesai. Dar daugiau- ši tragedija Rygos prekybos centre, sėkmingai toliau veikiant informacinės atakos organizatoriams, gali padaryti daugiau žalos Lietuvos negu Latvijos (įvertinus ir premjero V.Dombrovskio atsistatydinimą) ekonomikos ir politikos procesams. Svetimų suinteresuotų jėgų norinčių tvirtai ir užtikrintai valdyti Lietuvos politinius procesus yra, tuo labiau, kai Lietuva, baigusi pirmininkavimą Europos Sąjungai, pradės pirmininkauti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai. Todėl Rygos tragedijos tyrimas ne tik turi būti greitas, nuodugnus, skaidrus ir platus, o tragedijos kaltininkai būtų išaiškinti ir įvardinti viešai, tačiau ir Baltijos šalių visuomenės valstybės institucijų turi būti skaidriai ir laiku informuojamos apie tyrimą, įtariamuosius. Tik taip galima informacinės atakos iniciatorius ir kitus saviems interesams besinaudojančius proga pažaboti.

Rodyk draugams

Kodėl valdžia nori, kad Lietuva įsivestų eurą?

Vienas pagrindinių Lietuvos valdžios ekonominių tikslų yra įsivesti eurą. Dėl šio tikslo valdantieji pasiryžę nukelti pensijų kompensavimą, atlyginimų atkūrimą daugumai biudžetininkų ir dar daug ką padaryti, kad išlaikytų griežtus biudžeto deficito normatyvus. Pradinis biudžeto projektas sudarytas taip, kad nebūtų neigiamos Europos Komisijos reakcijos ir kliūčių įsivesti eurą. Tenka pastebėti,kad šalyje bene vienintelė valdžia tiesiog dega noru įsivesti eurą, nes gyventojai euro nenori, o verslas- abejingas. Tiesa, dar bankai ir eksportuotojai gal kiek pozityviau žiūri į euro įvedimą. Daugeliui vaizdas yra keistas, tuo labiau kai net pati valdžia nesugeba pateikti svarių argumentų ir įrodyti, kad gauta nauda įsivedus eurą bus didesnė už euro įvedimo kaštus. Tokia numatoma euro nauda, kaip valiutų keitimo kaštų sumažėjimas ar užsienio investicijų pritraukimas į Lietuvą, yra menka nauda šaliai. Manau, įsivedus eurą kažkokių didelių užsienio investicijų susilaukti neįmanoma, nors jis Lietuvoje cirkuliuotų ir paauksuotas, jeigu investuotojai nematys , kur jų investicijos Lietuvoje gali atnešti didesnį pelną, negu kaimyninėse šalyse. Šalyje, kur už minimalų atlyginimą dirbti neapsimoka, bulves, kiaules ir pan. auginti neapsimoka, sąžiningas verslas neapsimoka, kurti valstybei ar leisti investuotojams kurti stambias elektros, dujų ir pan. gamybos įmones neapsimoka, net pačios valstybės institucijos dėl gyventojų mažėjimo atrodo išpūstos, chaotiškos ir nenaudingos, kaip gali euras išspręsti visas šias problemas ir padaryti Lietuvą patrauklia investicijoms šalimi? Valiutų keitimo kaštai vertinami labai skirtingai, suktai ir išpūstai, nes valstybės mastu tai- maži pinigai(gal 100 ar keli šimtai milijonų litų per metus). Valstybės prestižo ir kitos panašios su euru siejamos naudos šiuo metu yra bevertės, nes valstybė savo vidaus ir užsienio politika sugriauna bet kokį prestižą ir solidumą. Be to, pati euro zona yra trapi ir nekelianti pasitikėjimo. Tai kodėl valdžia taip nori euro?
Lietuvos banko išleisti į apyvartą litai yra visiškai padengti aukso atsargomis ir Lietuvos banko konvertuojamos užsienio valiutos rezervu. Šiuo metu Lietuvos bankas turi 20,45 milijardus (skaičiuojant litais) oficialių tarptautinių atsargų. Visi litai, išleisti į apyvartą, yra gerokai daugiau negu 100 proc. padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis. Dėl šios priežasties litas yra visiškai patikima ir stipri valiuta. Pagal Lito patikimumo įstatymą ir kitus teisės aktus valstybė privalo turėti oficialias tarptautines atsargas ir jų panaudoti fiskalinėje politikoje ar kitoms valstybės reikmėms negalima. Tačiau Lietuvai įsivedus eurą, padėtis kardinaliai pasikeis. Eurų Lietuvai nebereikės( taip kaip litų) padengti aukso ir Lietuvos banko konvertuojamos užsienio valiutos rezervu, todėl valdantieji įgaus galimybę prieiti prie įspūdingų milijardinių atsargų ir bent jų dalį panaudoti valstybės einamosioms reikmėms. Nors dėl šių milijardų, atrodo, niekas nekovoja ir jie turėtų būti valstybės apsaugoti bei toliau reikiamai valdomi, tačiau tas ramumas, nekalbumas, keistas abejingumas ir ypatingas paslaptingumas kelią nuogąstavimus, kad valdžia su šiais milijardais ketina ne tik apmokėti euro įsivedimo išlaidas(trumpuoju laikotarpiu- keli milijardai litų)…

Rodyk draugams

Žmonės gyvena ne tiek realybėje, kiek susiformuotų įsivaizdavimų karalystėje

„{VIEŠPATS sako}: „Mokysiu tave
ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti;
tau patarsiu, lydėdamas tave akimis.” Ps 32, 8

Šiandien, Visų šventųjų dieną, ir rytoj, Vėlinių dieną, norisi pamąstyti apie tai, kokie esame, kaip save ir kitus įsivaizduojame.
Mes gyvename idėjose, teorijose, įsivaizdavimuose, mūsų pačių sukurtuose apie save ir apie kitus ir visa tai - turi mažai realybės. Žmonės gyvena ne tiek realybėje, kiek susiformuotų įsivaizdavimų karalystėje. Linkę pasaulį suvokti supaprastintai, fragmentuotai ir matyti pasaulį, kokį mūsų įsitikinimai, idėjos, įsivaizdavimai, norai sufomuoja. Taip saugiau ir patogiau gyventi. Žmogus turi įvaizdį, savo nuomonę, apie save patį, apie kitus bei apie pasaulį. Dar daugiau- mes pastoviai stipriname tuos įsivaizdavimus, visą laiką kažką prie jų pridėdami. Būtent tarp šių įsivaizdavimų egzistuoja žmonių santykiai. Galima sakyti, kad santykiai tarp žmonių grindžiami įsivaizdavimų formoje. Kiekvienas iš mūsų visuose santykiuose sukuria įvaizdį kito, savaip įsivaizduoja, ir santykiai esti ne tarp tikrųjų žmonių, o tarp tų dviejų įsivaizdavimų. Pavyzdžiui, brolis susiformuoja įvaizdį sesers, o sesuo brolio. Dažniausiai šie įsivaizdavimai nėra realybė. Todėl realūs faktiški santykiai tarp dviejų žmonių ar tarp daugelio visiškai nutrūksta, kai vyksta įsivaizdavimo ar įvaizdžio formavimas. Kol mūsų santykių pagrindas bus grindžiamas įvaizdžių formavimu, tol tai visada kurs neatitikimą gyvenimo realybei.
Šventieji ir dvasios galiūnai viską priima taip, kaip yra. Kitus priima tokius, kokie jie yra. Jie neskuba klijuoti etikečių ir nesivadovauja stereotipais. Dauguma žmonių nemėgsta tiesos- nei kalbėti, nei klausyti. Tuo labiau apie save…Tačiau kalbėti apie tiesą mėgsta visi. Šventieji ne tik myli tiesą, bet ir jos ieško. Todėl Šventųjų žmonių pasaulio supratimas yra daug geresnis, o santykiai - daug tobulesni.
Chorvedžiui.
Styginiams. Dovydo.
O Dieve, išgirsk mano šauksmą,
klausykis mano maldos!
Iš žemės pakraščio šaukiuosi tavęs;
mano širdžiai alpstant,
tu užkeli mane ant uolos, aukštesnės už mane.
Juk tu esi mano apsauga,
stiprus bokštas gintis nuo priešo.
Leisk man gyventi amžinai tavo palapinėje,
rasti prieglaudą tavo sparnų užuovėjoje! {Sela}
O Dieve, iš tikrųjų tu išgirdai mano įžadus, -
suteik man paveldą tų,
kurie pagarbiai bijo tavo vardo.
Pridėk dienų prie karaliaus gyvenimo, -
tetveria jo metai per kartų kartas.
Tesėdi jis soste Dievo Artume,
tesaugo jį meilė ir ištikimybė.” Ps 61, 1-8

Ko nori, kad tau padaryčiau?
Viešpatie, aiškiai išgirsti Tavo mylintį balsą!

Rodyk draugams