Šiemet Valstybės atkūrimo dieną pasitinkame dar labiau susipriešinę. Šį kartą dominuoja tautinė nesantaika ir savinaikinantis susipriešinimas. Žvelgiant į dabartines visuomenėje vykstančias diskusijas, atrodo, kad tarsi įjungta kažkokia tai savęs naikinimo programa. Žmonėms visai nerūpi valstybė, jos ateitis, požiūriai labai pesimistiniai, siauri ir negatyvūs, netgi kenkėjiški. Galima pamanyti, jog jie Lietuvoje gyvena priverstinai ir dar priešų apsuptyje. Tačiau pažvelgus į žmones giliau, pastebiu didelį nerimą dėl savo ir valstybės ateities, nepasitikėjimą visais ir viskuo, pasimetimą, netgi gilų sutrikimą, o tai liudija apie visuomenės dvasinę krizę. Esu visiškai tikras, kad visi geros valios piliečiai nori šviesios Lietuvos ir linki jai viso ko geriausio. Dar daugiau- jie su malonumu jai padėtų, jeigu matytų prasmę ir vertę. Visuomenės dvasinė krizė ir savinaikinantis susipriešinimas yra įveikiamas, tik reikia žmonėms rasti tuos patikimus kelio ženklus, vedančius į šviesią savo ir valstybės ateitį. Pagal išsilavinimo rodiklius esame tarp pirmaujančių visuomenių pasaulyje, tačiau kiti rodikliai yra nuviliantys, o valstybės valdymas- daugiau negu prastas. Lietuva tikrai atrodo perspektyviai, gerų protų kurti pirmaujančią visuomenę ir valstybę turime pakankamai, tik reikia įveikti krizes ir svarbiausią iš jų- dvasinę krizę.
Nemalonu stebėti valstybinės šventės išvakarėse tautinius kivirčus. Manau, kad tikrai galime rasti supratimą ir susitarimą. Lietuvių ir lenkų nesutarimai yra tikrai išsprendžiami, jei abi pusės to norės. Valstybė turi veikti vienijančiai bei kelti jaunų lenkų, rusų, baltarusių ir kt. valstybinį išsilavinimo lygį, kad jų daugiau galėtų darbuotis diplomatinėje tarnyboje, užimti aukštus postus valstybėje ar vystyti verslą Lietuvoje. Todėl lenkų negalime atstumti ir izoliuoti, o reikia juos integruoti kaip lygiateisius piliečius. Juk Lietuva per amžius garsėjo savo tolerancija tautinėms ir religinėms bendruomenėms ir jie visi galėdavo lygiateisiškai siekti aukštumų visose srityse.
Nerimą kelia neapykantos žydams apraiškos. Nežinau, iš kur ta neapykanta atsiranda, bet ji neturi jokio objektyvaus ir faktais paremto pagrindo. Kadangi nei žydai lietuvių, nei lietuviai žydų istorijoje neengė ir jie tarpusavyje nekariavo. Žydai - protinga tauta ir dėl to nereikia pykti. Atvirkščiai, reikia džiaugtis, kad žydų mokslininkai padarė ir dabar daro daug gero žmonijai. Jeigu ne žydai, nežinia, kada būtume turėję tokią buitį ir civilizacijos pasiekimus, kokius turime dabar. Piktintis žydų finansine oligarchija ir išnaudojimu - neverta, jeigu patys esame ne geresni, bei mielai vergu verčiame savo tautietį. Be to, tuos dalykus valstybės valdžia gali kontroliuoti, nes tai - daugiau politinis ir valstybės valdymo klausimas, o ne tautinis.
Linkėdamas santaikos ir protingos tolerancijos sveikinu brangius Lietuvos piliečius su Valstybės atkūrimo diena!

Rodyk draugams