Naujametinis sveikinimas

Mieli „Toto” skaitytojai ir visi žemės gyventojai,

Sveikinu Jus su Naujaisiais 2013-ais metais! Nauja metų pradžia visada teikia viltį, tačiau planuoti geresnės savo ateities nepajėgsime, jeigu nesuvoksime, kokiais keliais atėjome į šią dieną, į dabarties momentą. Todėl istorija žmogaus gyvenime visada išlieka svarbi, norint suprasti jo dabartį. Istorija ne visuomet graži, džiaugsminga. Kartais ji būna labai liūdna ir skaudi. Turime ją priimti. Gyvenimas yra gana žiaurus ir žmonės vieni kitiems daro siaubingus dalykus. Pasimokę iš praeities nesėkmių, suvokę, kaip viskas susiklostė, ir supratę, kurie pagrindai gyvi, perspektyvūs ir mums tikrai reikalingi,galime sukurti nuostabią, šviesią ateitį. Tegul Naujieji atneša daugiau gyvybingumo,teisumo, meilės, stiprybės, kurių mums reikia, o sėkmė telydi mūsų pastangas ir darbus!

Laimingų Naujųjų metų Jums, brangieji!
Mindaugas Pliauga
www.totas.lt

Rodyk draugams

Kalėdinis laiškas 2012

„Šaukiuosi tavęs, VIEŠPATIE,
sakau: „Tu mano užuovėja -
visa, ką turiu gyvųjų šalyje.
Išklausyk mano pagalbos šauksmą,
nes skęstu neviltyje!
Gelbėk mane nuo priešų,
nes man jie pernelyg stiprūs!
Išvesk mane iš kalėjimo,
kad šlovinčiau tavo vardą!
Teisieji bursis aplink mane vien todėl,
kad tu buvai man geras.” Ps 142, 6-8

Šį laišką pradėjau žydų karaliaus Dovydo žodžiais, kai jis buvo oloje. Kaip Dovydui baigėsi viskas gerai, taip ir mes pasitikome Kalėdas po pranašautos eilinės pasaulio pabaigos. Tuo pačiu noriu Jums priminti, kad nereikia bijoti skelbiamo Antikristo atėjimo, nes to Antikristo atėjimų per amžius taipogi buvo pranašauta daug, bet, kaip ir pasaulio pabaigos atveju, nei viena pranašystė realiai neišsipildė. Dėl to būkite visiškai ramūs.
Jėzaus gimimo iškilmė, tai- ilgai lauktos vilties išsipildymas, kuri pakeis pasaulį. Apskritai Kalėdos- nuo seno labai džiugi šventė. Lietuviai Kalėdas švenčia nuo neatmenamų laikų. Tik anksčiau Kalėdos turėjo kitokią prasmę ir tikslą. Anksčiau tai buvo saulės sugrįžimo šventė, dabar- Jėzaus gimimo šventė. Įvairiose pasaulio tautose trumpiausioji metų diena (Kalėdinis laikotarpis) yra džiugi šventinė diena. Turbūt neatsitiktinai, nes po šios dienos pradeda ilgėti dienos, daugėja šviesos ir darosi linksmiau. Todėl Kalėdos yra viena linksmiausių metų švenčių.
Dabar, kai gyvename pasaulinės krizės sąlygomis, šviesos troškimas yra dar labiau padidėjęs. Deja, vartotojiškoje visuomenėje Kalėdos yra pasidariusios labai komercinės ir įgimtas žmogaus vidinės šviesos ir dvasingumo troškimas yra labai sumaterialėjęs ir įgavęs daiktines, turtines formas, tarsi savotiški pakaitalai tikrajam dvasingumui. Kita vertus, materialiniai malonumai ne tik nepakeičia, bet dar labiau padidina žmoniškos meilės troškimą. Šiuolaikinėje epochoje paprastos žmoniškos meilės poreikis yra toks svarbus ir būtinas, kaip niekada anksčiau žmonijos istorijoje. Šiandien, jei nėra stipraus materialinio akstino, net tuoktis be meilės yra visiškas nesusipratimas. Visa šiandienos kultūra yra užvaldyta kūniškos ir globėjiškos meilės. Meilė, skirta giminės pratęsimui, yra užvaldžiusi dabarties pasaulį ir įgavusi įvairiausias formas. Galima pasakyti, jog gyvename šios meilės civilizacijoje. Kadangi žmoniškoji meilė nemažina egoizmo, todėl labai tinka vartotojiškoje visuomenėje, kur viskas perkama ir vartojama. Ekonominis išsivystymas leidžia gyventi sau ir savo malonumui. Nenuostabu, kad žmonės kaltina vieni kitus egoizmu,piktumu, nedraugiškumu, abejingumu ir t.t. Taip su ekonominiais dėsniais koja kojon žengia emocijos.
Man atrodo, kad pasaulis ilgisi tikro dvasingumo, šviesos, dieviškos meilės, nes žmonių masės per daug poliarizuotos ir blaškomos žemoje materijoje. Juk žmogaus sąmonė nori judėti ten, kur švaru, šviesu, tyra, kur aukšti idealai ir teigiamos asociacijos. Vartydamas įvairią literatūrą pastebėjau, kad greta emocinio(EQ) ir intelekto koeficiento(IQ) atsirado dvasinio intelekto(SQ) sąvoka. Dėl mokslo plėtros dvasinis intelektas(SQ) jau nebesiejamas su religija ar kokiu nors tikėjimu. Jis paprasčiausiai nusako žmogaus sugebėjimą kelti tikslą, rasti veiklos prasmę ir gyventi harmoningą gyvenimą. Žmonės, turintys aukštą dvasinį intelektą, moka pasiekti santarvę ir harmoniją su savimi, su supančiais žmonėmis ir su aplinka, kurioje gyvena. Jie moka būti laimingi ir padeda kitiems tai aptikti savyje. Nors tai nėra religinis kopimas link šventumo, bet tai- aiškios dieviškosios meilės apraiškos. Dar taip neseniai be religijos buvo sunkiai įsivaizduojamas dvasingumas, šiandien dvasinio intelekto vystymas puiki alternatyva ateistams arba menko tikėjimo žmonėms. Mokslui nereikia religijos, todėl mokslas šį sugebėjimą orientuotis savyje ir supančiame pasaulyje vadina dvasiniu intelektu (SQ). Žmogus mokslo pagalba gamina ir vartoja paslaugas, daiktus, kurių visą nuosavybę prisiskiria sau, tačiau visa, ką žmogus yra sukūręs, yra pagaminta iš medžiagos, kuri jam niekada nepriklausė. Net jis pats sau nėra visiškas savininkas, nes neturi pastovių nuosavų atomų. Žmogus buvo ir yra visiškas skurdžius, kuris gyvena ir kuria nežinomo Kūrėjo sode.
„Klausausi, ką Dievas, VIEŠPATS, kalba;
jis skelbia ramybę savo tautai -
savo ištikimiesiems,
jeigu jie negrįš į savo kvailystę.
Tikrai jo išgelbėjimas ranka pasiekiamas tiems,
kurie jo pagarbiai bijo,
kad jo Garbė liktųsi mūsų krašte.
Ištikima meilė ir tiesa susitiks,
teisumas ir ramybė bučiuosis.
Tiesa žels iš žemės,
Dievo teisumas žvelgs iš dangaus.
Tikrai VIEŠPATS suteiks, kas yra gera,
ir mūsų žemė duos gausų derlių.
Teisumas žengs jo priekyje,
padarys taką jo žingsniams.” Ps 85, 9-12

Nuoširdžiai dėkoju Jums, kad skaitote šventinius mano laiškus ir domitės savęs tobulinimu. Tikras malonumas dalintis su Jumis vertingomis žiniomis, žinant, jog galėsite jas naudingai pritaikyti savo gyvenime ir jaustis laimingesniais, viduje daug stipresniais, labiau pasitikinčiais.
Linksmų šv.Kalėdų!

Rodyk draugams

Ar hiperbolizuojant V.Uspaskicho pavojų yra pateisinamas TS-LKD ir LSDP bendradarbiavimo būtinumas?

Antradienį vykęs Seimo posėdis galutinai atskleidė ir patvirtino, kad Lietuvą valdo TS-LKD ir LSDP tandemas. Šis tandemas pasikeisdami valdo Lietuvą dvidešimt metų ir neleidžia niekam kitam, kas nepriklauso jų aplinkai, įgauti daugiau galių ir veikti savo ar rinkėjų nuožiūra. Konservatoriai, balsuodami už LSDP palaimintą ir savo sudarytą biudžetą, parėmė ir sustiprino A.Butkevičiaus pozicijas nesutarimuose su koalicijos partneriais, o mainais LSDP galimai jiems paliko svarbias „lesyklėles”. Tokie nešvarūs sandoriai pakerta pasitikėjimą valstybe ir, kas blogiausia, atima geresnės ateities viltį. Todėl pritariu V.Uspaskichui , kad konservatorių sudarytas biudžetas reiškia tolimesnę konservatorių politiką, kurią dabar vykdys LSDP. Tokia perspektyva tikrai nežavi, nes daugiau nesinori patirti teroristinio valdymo ir tokių teroro aktų, kaip staigus elektros energijos kainų pakėlimas. Reikia permainų. Socialdemokratai turi rasti savyje jėgų nutraukti bendradarbiavimą su teroristinę praeitį turinčią partija ir vykdyti kitokią politiką bei pagaliau atsigręžti į žmones, jų poreikius. Dabar valdančiojoje koalicijoje pastebimas LSDP diktatas. To nebūtų, jeigu iš konservatorių būtų atimtos „lesyklėlės”. Žinoma, tada TS-LKD ir liberalai dėl biudžeto vieningai balsuotų prieš, bet koalicija pati turi pakankamai balsų priimti naują biudžetą, nenaudingą konservatoriams. Matosi, kad koalicija gali susitarti, tik reikia ne diktato, o daugiau kalbėjimosi ir pastangų siekiant bendro tikslo. Juk Lietuva laukia darbų, kitokios politikos, o ne nesibaigiančių cirkų ir tamsybių.
Nors V.Uspaskichas nėra nei šventas nei skaidrus, tačiau dabartinis puolimas atrodo įtartinas ir pavojingas demokratijai, nepriklausomybei, nes susidaro įspūdis, jog Darbo partijos juodosios buhalterijos byla yra daugiau politinė negu kriminalinė. Prezidentės patriotinė kova su V.Uspaskichu daugiau primena rusišką šokį su tautiniais elementais, ko pasėkoje pervertinamas V.Uspaskicho pavojus. Nereikia V.Uspaskicho problemų su teisėsauga paversti svarbiausia valstybės problema bei negalima daryti iš to antros Kauno pedofilijos bylos. Mano nuomone, Darbo partijos juodosios buhalterijos byla turi būti vertinama teisiniu aspektu. Visiškai pritariu europietiškai D.Grybauskaitės pozicijai, kad Seimas privalo panaikinti teisiamų „darbiečių” teisinį imunitetą ir leisti kaltinamiesiems įrodyti savo tiesą teisme.

Rodyk draugams

Vyriausybės programa - skirta propagandai, o užsienio politika- visiškai užmiršta

Trečiadienį, po ilgai trukusio politinio chaoso ir priešpriešų, galutinai suformuota A.Butkevičiaus Vyriausybė. Šis dirbtinai sukeltas politinis chaosas dėl ministrų personalijų leido paslėpti ir reguliuoti užkulisinius politinių- finansinių grupuočių galios ir finansų perdalinimą. Susidarė toks įspūdis, kad visi žiniasklaidoje rodomi ir dėl valdžios kovojantys politikai yra mažiau ar daugiau priklausomi nuo užkulisinių galių. Todėl nenuostabu, kad tokioje tamsioje pelkėje naujos Vyriausybės programa valkiojosi patamsiais ir buvo mažiausiai pastebima. Keista, kad prezidentė taip rūpinosi ministrų personalijomis, tačiau apie būsimos Vyriausybės programą ir numatomus artimiausius darbus Lietuvai rimčiau niekur nepasisakė. Sutinku, kad prezidentės viešai išsakyti reikalavimai ministrams yra visiškai suprantami ir teisingi. Prezidentas turi teisę įdėmiai peržiūrėti kiekvieną būsimą ministrą ir dėl jo tinkamumo pasisakyti. Kita vertus, kad ir kokie bus Darbo partijos ministrai, jie bandys įgyvendinti Vyriausybės programą ir priklausys nuo Darbo partijos matymo, kaip turi dirbti ministerija. Todėl būsimų darbų programa yra nepaprastai svarbi ir turi būti laiku įvertinta, suderinta, jog po Seimo pritarimo Vyriausybės programai nesukeltų naujos politinės krizės. Vyriausybei reikia leisti normaliai dirbti ir reikalauti gerų darbų.
Kadangi žiniasklaidoje Vyriausybės programos vidaus politika yra profesionaliai ir įvairiai ekspertų bei apžvalgininkų komentuojama, noriu pasisakyti tik dėl užmirštos užsienio politikos. Lietuvos užsienio politika merdi. Europoje Sąjungoje tapome degraduojanti provincija, kurios džiaugsmas matyti savo šalies vadovę ES lyderių apsuptyje. Su kaimynais santykiai yra nekokie, o Rytų politika - sugriauta. Akivaizdu, A.Kubiliaus Vyriausybė užsienio politikai skyrė per mažai dėmesio. Naujoji A.Butkevičiaus Vyriausybė žada gerinti santykius su Rusija ir būti aktyvesnė užsienio politikoje. Pažadus vertinu skeptiškai, nors pritariu, kad prezidentei reikia labiau ir atidžiau padėti vykdyti užsienio politiką. Atvirai pasakius, naujos Vyriausybės deklaruojami ketinimai pagerinti santykius su Rusija yra diletantiški. Prieš skelbiant savo ketinimus reikia bent pagalvoti, ar Rusija suintneresuota geresniais santykiais su Lietuva? Juk dabartinė Lietuvos užsienio politika ne tik naudinga Vokietijai, Prancūzijai, Italijai ir kitoms ES šalims, tačiau ir Rusijai. V.Adamkaus laikais aktyvi Lietuvos Rytų politika buvo tapusi galvos skausmu didžiosioms ES šalims ir kliudė Rusijai. Dabar to nėra. Tiesa, Lenkijai visiškas Lietuvos neveiklumas Rytų politikoje pradeda nepatikti, nors anksčiau aktyvi politika erzino ir kėlė pavydą. Siauro požiūrio, netikusi buvusio ministro A.Sekmoko kova su Gazpromu labiausiai pasitarnavo ES galingiesiems, tačiau ne Lietuvai. Todėl Rusijai, kuri veikia pasauliniu mastu, smulkūs nesutarimai su Lietuva neverti didesnio dėmesio ar netgi kai kada būna naudingi Baltijos regione ir pačios Lietuvos viduje. Todėl naujoji Vyriausybė turi ne „gerinti santykius su Rusija”, o atkurti Rytų politiką ir tapti aktyvi bei labiau žiūrinti nacionalinius interesus. A.Kubiliaus Vyriausybės patirtis parodė, kad Vyriausybė negali nusišalinti nuo užsienio politikos ir privalo daug labiau padėti prezidentei vykdyti Lietuvos užsienio politiką.

Rodyk draugams

VAE projektas daro gėdą Lietuvos prestižui

Visų lygių Lietuvos vadovai daug kalba dėl Baltijos šalims strategiškai svarbių energetinių jungčių įgyvendinimo, tačiau realybėje gėdingai parodo negebėjimą tvarkytis su rimtais ir dideliais projektais. Gal tik su kabeliu į Švediją reikalai yra geresni, tačiau visi kiti projektai beviltiškai klimpsta į korupcijos ir nesugebėjimo valdyti energetikos sektoriaus pelkes. Džiugu, kad pagaliau prezidentė pripažino Baltijos šalių vadovų susitikime, kad tokia padėtis daro gėdą Lietuvos valdžiai tarptautinėje arenoje ir pasiryžusi daryti viską, jog padėtis keistųsi į gerąją pusę. Daugiausiai gėdos Lietuva patiria dėl Visagino atominės elektrinės projekto, kuriame atrodo taip nesolidžiai ir neskaidriai, kad net toliau komentuoti nesinori. Galima tik tiek pasakyti, jog reikia skubiai ir griežtai mažinti visas iždo išlaidas visokiausiems konsultantams, studijų rengėjams bei ryžtingai iš skaidrinti VAE projektą ir pagaliau viešai teikti visą informaciją, kur leidžiami pinigai. Mano nuomone, didžiąja dalimi dėl to VAE projekto iniciatoriai pralaimėjo referendume. Antra vertus, VAE projekto žlugimu suinteresuota Rusija ir vietiniai šilumos, dujų ir kitų energetikos sektoriaus monopolininkai. Šių jėgų įtaka ir lobistinis darbas buvo efektyvus, neskaidrus, priešiškas šalies interesams ir labiau įtikinantis žmogų, negu Lietuvos valdžios finansuojama reklama žiniasklaidoje. Kitaip paaiškinti staigaus pokyčio visuomenės nuomonėje ir pralaimėjimo referendume, turbūt, negalima, nes iki tol atominė pramonė turėjo pakankamai tvirtą palaikymą visuomenėje. Todėl dabar nauja Vyriausybė turi padaryti auditą VAE projekte, išanalizuoti visas sutarčių nutraukimo galimybes ir iš esmės peržiūrėti visą VAE projektą nedarydama destrukcijų. Padėtis tikrai nepavydėtina, tačiau nuvertinti referendumo rezultatus - negalima. Neverta organizuoti naujo referendumo, kol neužkardytas nelegalus lobizmas ir energetikos monopolijų neteisėti interesai. Taip pat manau, kad be Lietuvos žmonių pritarimo VAE projektas - negalimas.
Baltijos šalių prezidentų susitikimas Raudondvario pilyje dar kartą parodė, koks svarbus ir naudingas yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimas. Baltijos šalių kompetencijų pasiskirstymas, bendri, gerai koordinuoti veiksmai ES ir regione gali priduoti sinergijos ir atnešti geresnius rezultatus, nei mes siektume tikslų kiekvienas atskirai. Šioje vietoje Lietuva vėl žodžiais rodo daug entuziazmo ir iniciatyvos, tačiau darbuose nuo savo kaimynų atsilieka. Patiko Latvijos prezidento pozicija ir laikysena Baltijos bendradarbiavimo klausimu.

Rodyk draugams