Skurdi Seimo rinkimų politinės kampanijos pradžia

Tenka visgi pripažinti, kad Seimo nutarimas paskelbti konsultacinį (patariamąjį) referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje kartu su Seimo rinkimais yra politikų bandymas rinkiminės kampanijos metu nukreipti rinkėjų dėmesį nuo šių dienų problemų, rūpesčių, valdžios neatliktų darbų, opozicijos neveiklumo bei paslėpti politikų ir partijų tuštumą. Oficialiai Seimo rinkimų kampanija prasidėjo šių metų balandžio 11 d., tačiau iki šiol nei pozicija nei opozicija nepateikė jokio rimtesnio piliečiams rinkiminio pasiūlymo. Visą tą laiką aktualiausi klausimai buvo Visagino atominė elektrinė ir Kauno pedofilijos byla. Kur paprastų žmonių problemos, rūpestis jais? Negi nėra kitų problemų Lietuvoje? Suprantu, kad šie klausimai yra svarbūs, verti dėmesio ir daug ką parodo, bet, mano nuomone, valdantysis elitas šiomis temomis dirbtinai piktnaudžiauja, kad nukreipti žmonių dėmesį nuo skaudžiausių jų šiandienos problemų. Vienareikšmiškai pritariu, kad teisinė sistema nedirba gerai ir gyvybiškai reikia tvarkyti jos bėdas, tačiau negalima žaisti pedofilijos byla lyg žaislu: žaisti savo juodus užkulisinius žaidimus ir viešai demonstruoti paviršių kaip realybės šou. Esu tvirtas referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos šalininkas bei įsitikinęs, kad svarbiais valstybei klausimais būtina atsiklausti tautos. Tik nepatinka politikų pasirinkta referendumo data (kartu su Seimo rinkimais), kadangi šis nepaprastai svarbus klausimas paverčiamas partijų rinkiminės kampanijos dalimi ir taip nuvertinami aktualiausi rinkėjams klausimai. Juk atominė elektrinė, geriausiu atveju, bus pastatyta po dešimties metų, o renkamo Seimo kadencija - tik keturi metai. Todėl rinkimų politinėje kampanijoje turi dominuoti šiandienos žmonės, jų skaudžiausios, aktualiausios problemos ir lūkesčiai.
Visiškai palaikau dabartinę Dalios Grybauskaitės poziciją dėl būsimo referendumo. Sutinku, kad dar Vyriausybė nepasiruošusi referendumui ir turi padirbėti ties VAE projektu ir atlikti visus darbus iki galo. Šiuo klausimu turi būti atlikti visi darbai, viskas paruošta ir žmonės detaliai informuoti, kad jie galėtų priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą. Be to, šis referendumas negali būti menkinamas, kaip antai, jog jis - tik patariamasis, nes, manau, kad visi referendumuose priimami sprendimai politikui yra privalomi kelrodžiai. Dar daugiau- referendumo pavadinimas patariamuoju ar privalomuoju yra tik žodžių žaismas ir teisinio įgyvendinimo raiškos pobūdis.
Be skurdžios Seimo rinkimų kampanijos pradžios reikia paminėti ir kitą šių rinkimų ypatybę - nebuvimą naujų, vertų dėmesio gelbėtojų. Nors valdantieji neturi, ką rinkėjams pasiūlyti, tačiau viešai nematyti rimtų, skaidrių ir galinčių daryti gerąsias permainas naujų politikų bei partijų. Taip pat norėtųsi išgirsti naujų, perspektyvių, aktualių politikų ar partijų rinkiminių pasiūlymų. Šiai dienai tik socialdemokratai pademonstruoja, kad partija turi profesionalumo. Norėtųsi, kad ir kiti pasitemtų ir atviriau, sąžiningiau atsisuktų veidu į rinkėją.

Rodyk draugams

Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (VIII)

Karalystėje šviesusis kunigaikštis pradėjo jausti, kad artėja nauji didingi bei dramatiški įvykiai, kurie kaip cunamio banga nuvilnys per visas planetos karalystes. Šią nuojautą stiprino didėjanti praraja tarp karalienės ir tamsiųjų jėgų valdomų grupuočių. Nors pasiruošimo inkvizicijos teismui nebuvo matyti, tačiau aikštėje priešais karalienės rūmus jau buvo dedamos malkos ant ruošiamo inkvizicijos laužo. Protingoji karalienė jau apsisprendusi. Tamsiųjų jėgų valdomos grupuotės pradėjo tylią karalienės izoliaciją. Spaudimas šviesiajam kunigaikščiui buvo sumažėjęs (bent propagandinis), tačiau tamsos agentai toliau budriai, nenuilstamai, fanatiškai stengėsi visur ir visada šviesųjį kunigaikštį sukompromituoti, izoliuoti ir kitaip jam pakenkti. Jei to nebuvo įmanoma padaryti, tai buvo bandoma suabejoti, pašiepti ir pan. jo veiksmus, kalbas ir laikyseną. Nepaisant nieko, šviesusis kunigaikštis toliau išliko patikimai tvirtas.
Tamsiosioms jėgoms iškilusios valdančiojo sluoksnio ir mąstančių gyventojų propagandinio suvaldymo problemos ir visiems išaiškėję jų kėslai privertė šią kolosalią jėgą keisti kursą ir puolimo objektus. Buvo galima pastebėti propagandos dažnai(vis dažniau) nebevaldomus gyventojus, kurie niekuo nepasitikėjo, nes buvo apgauti ir nusivylę senąja propaganda. Be to, tamsieji kunigaikščiai ir juodieji magai perdarinėjo propagandos estetiką, prasmę, puolimo objektus, perorientavo savo struktūrų veiklos kryptis nepaprastai dideliems, bet jau ir viešiems, mūšiams. Todėl natūraliai dėl žlugusių vilčių, bjaurios apgavystės ir nusivylimo susidarė pauzė, kada dieniniai gyvūnai buvo palikti su maža ir nevisiškai įtikinama tamsiųjų jėgų agentų propagandine priežiūra. Tuo pačiu pergrupuojamos tamsiųjų jėgų pajėgos buvo priverstos sumažinti šviesiojo kunigaikščio puolimą. Jis tuo pasinaudojo: ilsėjosi, tvarkėsi su kovoje patirtais sužeidimais ir mąstė apie protingesnio priešo įveikimą, galingus šviesius žygius, pagalbą šviesiesiems gyventojams. Dėl to šviesusis kunigaikštis dar akyliau stebėjo tamsiųjų jėgų besikeičiančias pozicijas, puikių profesionalų formuojamas propagandos kryptis, idėjas, kuriamus priešų ir savų įvaizdžius bei kovos prasmes. Ore jau sklandė nauja ne mažiau žiauri kova, tačiau matydamas gausėjančius prašvitusių gyventojų pulkus buvo daug vilties, tačiau sunku ir pavojinga, nes jų širdys žinojo, bet protai vis dar klaidžiojo tamsybėse. Todėl karalystę valdančių grupuočių pikti ir godūs kėslai buvo nepaprastai pavojingi paprastų gyventojų ateičiai. Be to, nors juodosios magijos įtaka karalienei buvo pasilpusi, tačiau ji dar nebuvo visiškai savimi ir iš inercijos nevykusiai kopijavo neegzistuojantį (juodųjų magų sugalvotą) valdovo pavyzdį. Tai puiki pamoka ir supratimas visiems, kad karalystės gyventojas yra toks dieninis gyvūnas, kuriam reikalingi ir labiausiai veiksmingi bei sėkmingi yra gyvi ir realiai egzistuojantys ar egzistavę pavyzdžiai. Istorija visada patvirtindavo, kad sukurti(propagandos tikslams ir pan.) ir neturintys realaus pagrindo iškilaus karalystės gyventojo pavyzdžiai anksčiau ar vėliau subliūkšta ir nėra ilgalaikiai kelrodžiai ir įkvėpimo šaltiniai. Jei pasakius dvasiškai, tai - kas tikra, niekuomet nemiršta, nes mirtingi tik pavadinimai, pavidalai ir iliuzijos. Karalienė sunkiai vadavosi iš šių pančių, kadangi dar tik buvo kelyje į savo tikrosios žavingos ir protingos asmenybės atsiskleidimą.
Dėl visų šių priežasčių ir situacijos karalystės kreivi veidrodžiai pakeitė formas ir kryptis. Į kreivų veidrodžių karalystę atėjo tamsybių audros.

Pasakos VII dalis:  http://mindaugaspliauga.blogas.lt/kreivu-veidrodziu-karalysteje-%E2%80%93-noras-sudauzyti-kreivus-veidrodzius-vii-653.html

Rodyk draugams

Lietuvos valstybės diena: Pamokanti istorija

Lietuvos valstybė turi dramatišką ir turtingą istoriją. Šalis išgyveno pakilimus ir nuopuolius, išnykimą ir sugrįžimą, todėl valstybės istorija gali mus daug pamokyti, kaip atrasti šviesiausius kelius ir apsisaugoti nuo negandų. Kiekvienas privalome žinoti savo valstybės istoriją, nes praeitis neša dabartį ir grindžia ateitį.
Dabartinis metas yra panašus į XVIII a. LDK, kurioje tuo metu buvo bejėgė, negandų iškamuota liaudis ir degradavęs, tik savimi besirūpinantis, paskendęs tamsumose elitas. Tąkart valstybei baigėsi blogai: valstybė buvo užgrobta priešiškų jėgų ir okupuota. Jau atrodė, kad lietuviai išnyks visiems laikams, tačiau pasiekus kritinę ribą, tauta rado dvasios jėgų, solidarumo, drąsos ir pakilo iš priespaudos bei susigrąžino valstybę. Mūsų valstybės istorijoje panašių momentų būta ne vieno. Štai karaliaus Mindaugo valdymo metu irgi buvo dramatiškų ir valstybės išlikimui grėsmingų momentų, tačiau lietuviai prieš priešiškas jėgas sugebėjo susitelkti kovai už savo šalies laisvę ir už galimybę patiems kurti savo ateitį. Todėl neabejotina, kad lietuviai- gaji tauta.
Istorija vienareikšmiškai įrodo, kad pakilimai ir išsivadavimai iš varžančių pančių visada pasiekiami susitelkus ir suvokus reiškinių, daiktų bei, žinoma, žmonių tarpusavio priklausomumą ir svarbumą. Tada imame teisingiau vertinti, kaip mūsų interesai susieti su kitų žmonių interesais, kokiu būdu mūsų gerovė priklauso nuo žmonių, valdžios arba kokiu būdu mūsų gerovė priklauso nuo šalia esančių. Supratę tikrovės prigimtį, taip pat suprasime kaip mūsų gyvenimai siejasi su aplinka, koks ryšis tarp praeities, dabarties ir ateities. Per savo valstybės istoriją į pasaulį galime pažvelgti plačiau, kaip į nedalomą ir viską apimantį vyksmą, gilesnį dabarties suvokimą ir save pamatyti atsakingais jos ateities kūrėjais.
Šiandien Lietuva, be abejonės, nuėjo klaidingu keliu, bet šios šalies dangus vis dar pilnas vilties. Viskas čia yra, tik žmogus turi grįžti atgal į dvasingumą, prie tikrųjų vertybių. Kiekvienas iš mūsų gali daug padėti šiose pastangose. Su šia viltimi ir prašymu, kad jūs ne tik degsite savo šviesa, bet jūsų ugnis padės ir kitų gęstantiems žibintams užsidegti, aš kviečiu jus pažvelgti į savo artimą ir mūsų brangią Lietuvą.
Lai kiekvieno mūsų troškimas turėti stiprią ir saugią valstybę veda mus karaliaus Mindaugo pramintu keliu!

Jūsų- Mindaugas Pliauga

Rodyk draugams