Valdančiųjų kare reikia ryžtingų ir radikalių politinių spendimų

Dėl valdžioje įsiplieskusio politinių- finansinių grupuočių karo šalyje įsivyravo suirutė. Nors dar sunku tiksliai įvardinti visas chaoso priežastis, visus iniciatorius, suinteresuotuosius ir pasakyti, ką nors labai aiškaus apie šio konflikto esmę, tačiau jau dabar galima daryti vieną vienareikšmišką išvadą, kad šiame kare teisingumas yra ne prie ko. Šiame tamsių grupuočių kare, turbūt, nėra kovojančių už Lietuvos valstybės interesus, bet visiškai vienodai vertinti visų taipogi nereikėtų. Taip pat akivaizdu, kad šio konflikto katalizatorius yra artėjantys Seimo rinkimai.
Blogiausiai šiame konflikte atrodo TS-LKD. Tenka pripažinti, jog šios partijos veikėjų kalbos ir veiksmai labai nenuoseklūs, neskaidrūs ir griauna valstybės institucijas. Be to, aiškiai ši partija savo tikrųjų, esminių tikslų šiame konflikte iki šiol neįvardijo. Pavyzdžiui, jie skelbiasi, kad valdančiųjų konflikte siekią teisingumo, nors dabar patys pripažįsta, kad iš FNTT atleisti vadovai nėra esminė jų nepasitenkinimo priežastis… Kita vertus, teisingas TS-LKD vadovybės priekaištas prezidentei ir Liberalcentristų ministrui dėl pažeisto konstitucinio Vyriausybės integralumo. Ministro pirmininko nurodymą atidėti FNTT naujų vadovų skyrimą ministras R.Palaitis įžūliai ignoravo ir demonstratyviai neįvykdė. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje aiškiai parašyta: „Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.” Tai reiškia, kad ministras turėjo paklusti Ministrui pirmininkui ir leisti jam aiškintis Prezidentei. Be to, Vyriausybė yra kolegialus organas. Tokie ministrų Konstitucijos ir įstatymų pažeidimo atvejai negali būti toleruojami. Kitais šio konflikto atvejais Liberalų ir centro sąjunga laikėsi nuosaikiai kovingai bei žūtbūtinai vengė būti sudeginti ant šiuolaikinio krikščioniško inkvizicijos laužo. Jų sąjunga su prezidente jiems davė jėgos ir solidumo.
Deja, šiame chaose niekas neatstovavo Lietuvos valstybės ir jos žmonių interesų. Akivaizdu, kad visos konflikto šalys įsivėlusios į Snoro ir kitas aferas, o prezidentė nekontroliuoja konfliktinės situacijos. Gal kiek džiugina prezidentės galimas išsiskyrimas su TS-LKD ir tapimas labiau nepriklausoma. Juk dabar yra išties puiki proga ir būtų labai gražu, jei D.Grybauskaitė pripažintų savo klaidas, atsiprašytų Lietuvos žmonių, atsistotų gėrio pusėje ir taptų patikimu paprastų piliečių ramsčiu.
Mano nuomone, šiame politinių- finansinių grupuočių kare reikia ryžtingų ir radikalių politinių spendimų, nes tokia sumaištis Vyriausybėje, kada konfliktas neveda skaidrumo ir aiškumo link yra valstybei žalingas, nes gali labiau apimti žemesnes grandis. To pavyzdys yra chaotiški įvykiai Garliavoje, kurie puikiausiai atkartojo chaosą valdančiojoje koalicijoje ir prezidentūroje.

Rodyk draugams

Kovo 11- oji: vėl turime sugrąžinti teisingumą į mūsų brangią Lietuvą

    Sveikinu Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga visus, kam buvo ir tebėra brangi nepriklausoma Lietuva. Tauta prieš 22 metus pasirinko svarbų ir lemtingą sprendimą, kuris paženklino naują pradžią ir gaires ateičiai. Tada kiekvienam mūsų atrodė, kad atsiskyrė šviesa nuo tamsos, tiesa nuo melo. Turėjome pagrįstus lūkesčius ir pasitikėjimą savo jėgomis. Kiek šiandien tiesa gali palaikyti mūsų viltį Lietuva? Deja daugumos žmonių šviesią viltį prislėgė valstybės griovimas, vykdomos politikos nesėkmės ir neišsipildantys, atrodytų, paprasti ir įgyvendinami lūkesčiai. Ironiška, tačiau šiandien sovietinį žodį „blatas” pakeitė žodis „korupcija”. Šis korupcinis įprotis ne tik išliko, bet valdžioje dar labiau išsiplėtė. Valdžios institucijose įsitvirtino modernesnė papuvusios nomenklatūros forma. Todėl privalome rasti jėgų ir sugrąžinti Sąjūdžio idealus, visus tuos mums mielus principus ir vertybes. Tikiu žmonėmis, todėl, neabejoju, kad Lietuvos neištiks nei kokia apokalipsė, nei kad ji gali visiškai sugriūti, išnykti.
    Lietuvoje esančiame jovale svarbu nepalūžti , kovoti ir rasti teisingumą bei šviesius kelius. Tai labai svarbu, kadangi teisingumas - pamatinė visuomenės vertybė. Geras teisėsaugos darbas ypač sunkiais valstybei momentais yra būtinas. Todėl neatsitiktinai paprasti piliečiai iškelia teisingumo siekį, kaip esminį dalyką gelbėjantis nuo valstybės griūties. Teisingumą šalyje vykdo teismai ir teisėjai turi būti teisės tarnai, tačiau pastebiu, kad teisėjai ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnai dažnai tik formaliai laiko save teisės tarnais, o tai reiškia, kad žmogus, realiai nelaikantis savęs teisės tarnu, galų gale tampa jos valdovu. Nepatinka teismuose įsigalėję netikę advokatų ir teisėjų santykiai bei nuostata, kad advokatas teisme yra tarsi vienas iš valstybės teisingumą vykdančių asmenų. Tiesa, įstatyminė bazė advokato statuso klausimu yra daugmaž gera. Advokatas Lietuvos teisės aktuose, kaip ir visame civilizuotame pasaulyje, yra labai svarbus privatus asmuo, teikiantis piliečiams reikalingas teisines paslaugas bei privalo įstatymų ir etikos leidžiančiomis priemonėmis visokeriopai ir sąžiningai ginti, atstovauti ir teikti teisines konsultacijas savo kliento naudai. Todėl neteisėta iš sovietinių laikų likusi patogi korupcionieriams nuostata yra labai klaidinga ir žalinga, nes leidžia geriau įtvirtinti netikusius advokatų ir teisėjų santykius, kai vienose bylose advokatai patarnauja teisėjams, o kitose - teisėjai patarnauja advokatams. Suprantama, kad dėl šitokių „kompromisų” labiausiai apgautas ir nuskriaustas lieka silpniausias.
    Noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad neteisingumas ir neteisėtumas teisėsaugoje yra ne tik nuskriausto piliečio, bet tuo pačiu ir valstybės pralaimėjimas bei teisėsaugos pareigūnų valstybės išdavystė. Todėl klestint neteisingumui valstybės išdavystė tampa nesunkiu pažeidimu net specialiose tarnybose, kurios moralinės krizės sąlygomis leidžiasi prekiauti valstybės paslaptimi. Labai svarbu šalies vadovams principingai kovoti su neteisingumu, neteisėtumu ir valstybės išdavystėmis.
    Su pasitikėjimu viliuosi, kad šiais sunkiais laikais atskirsime šviesą nuo tamsos, tiesą nuo melo, teisingus kelius nuo klaidingų ir teisingumas vėl sugrįš į mūsų brangią Lietuvą.
    Tegul atranda lietuviai save ir savo vietą Lietuvoje ir telaimina mus Dievas! 

Jūsų- Mindaugas Pliauga

Rodyk draugams