Valdžia realiai nekovoja su „Gazpromu“ ir vietiniais monopolininkais

   Nors Lietuvoje šildymo sezonas prasidėjo, bet kiek tiksliai reikės mokėti už šildymą, gyventojai dar nežino. Tik, anot šilumos tiekėjų, žinoma, kad šiemet bus rekordinės kainos per visą Nepriklausomybės dvidešimtmetį. Ne vieną mėnesį valdžia skelbėsi kovojanti su „Gazprom” dėl mažesnių dujų kainų ir vaidino labai besistengianti, kad gyventojai už artėjantį šildymo sezoną monopolininkams mokėtų mažiau, tačiau atėjus šildymo sezonui buvo pripažinta, kad nieko negalima padaryti. Dėl tokios apverktinos padėties valdžios viršūnės nenori prisiimti jokios atsakomybės, nes šiuo klausimu valdžia esanti bejėgė ir nieko savo šalies gyventojams padėti negali, nes, anot prezidentės D.Grybauskaitės: ” Du trečdaliai kainos priklauso nuo kuro - dujų - kainų, kuri priklauso, deja, ne nuo Lietuvos, o nuo tarptautinių tendencijų”. Ar iš tiesų valdžia nori, bet nieko negali padaryti gyventojų labui? Manau, kad ne.
    Visų pirma, Vyriausybės kieta kova ir nenoras nusileisti „Gazpromui” bei dujų tiekimo į Lietuvą tarpininkams nereiškia, anot .Grybauskaitės: „O prašyti malonės iš vienos ar kitos šalies, kad nuleistų kainą - atvirai sakau - reikštų prašymą atsivežti saulę. Prieš daug metų saulę jau vežėmės ir už tai daug sumokėjome.”. Tikrai nesakau, kad reikia nuolaidžiauti dujų tiekėjams, tačiau derėtis ar net realiai pakovoti, ne dėl šou ar dujininkų interesų, bet dėl mažesnių dujų kainų - galima. Reikia pastebėti, kad valdžia nuoširdžiai Lietuvos gyventojų labui iki šiol nieko nedarė, kad dujų kainos būtų mažesnės. Visa ši „kova” su „Gazpromu” yra naudinga dujų tarpininkams ir korupcionieriams, kurie dėl kvailos kovos įpykintų Rusijos politikų gauna pasakiškus viršpelnius. Ar galima į derybas siųsti eilinį ministerijos klerką pas aukštus Rusijos pareigūnus? Šiuo metu jau vyksta dar didesni absurdai- nenorima net derėtis su Rusija…
    Tokia Lietuvos valdžios pozicija yra nusikalstama. Negalima taip naikinti savo tautiečių, kurie po tokio genocido, neturėdami išeities, gali patys prašytis V.Putino saulės. Turime ir galime derėtis ir apginti Lietuvos verslo bei gyventojų interesus. Noriu priminti, kad per Lietuvą eina dujų tranzitas į Kaliningrado sritį. Žinoma, šis svertas gali būti panaudotas tik pačiu kraštutiniu atveju, jeigu visas arsenalas kitų svertų ir politinis bendravimas aukščiausiu lygiu būtų išnaudotas. Mano nuomone, iki kraštutinio atvejo derybos neturėtų užtrukti, nes valdžia gali ir turi panaudoti pakankamai kitų turimų svertų, tik jeigu valdžia norėtų tiesiogiai bendrauti su Rusijos aukščiausiais pareigūnais ir atsisakytų dujų tarpininkų pagalbos.
    Antra, nesutinku su D.Grybauskaite, kad vienintelė galima vietinė įtaka šilumos kainoms yra jos iniciatyva priimtos Šilumos ūkio įstatymo pataisos. Be to, dar nežinia, kas išlos iš šių pataisų. Šie pareiškimai yra išsisukinėjimai, nes nenorima kovoti su monopolininkais, kurie valdo dujų ir šilumos sektorius. Tai galima pavadinti valstybės griovimu, nes toleruojama visiška betvarkė ir nežabotas monopolistų siautėjimas. Apie kokią tvarką valstybėje galima kalbėti, kai prasidėjus šildymo sezonui gyventojai nežino, kiek reikės ateityje mokėti ir kaip jiems realiai paskaičiuos monopolininkai. Juk viskas realiai paliekama sąskaitos išrašymo metu monopolininko nuotaikos ir godumo lygiui.
    Galima vienareikšmiai teigti, kad valdžia ne tik turi ir gali pasirūpinti Lietuvos gyventojais, bet šiuo atveju tiesiog privalo ne siekti, o atlikti būtinus darbus, kurie sumažintų dujų ir šilumos kainas.

Rodyk draugams

Visi Šventieji: Visatos supratimas

„Dievas, kuris myli mane, ateis man padėti;
Dievas parodys man nugalėtus priešus.
Neišnaikink jų,
kad mano tauta neužmirštų pergalės tavo;
išblaškyk juos savo jėga ir nugalėk,
Viešpatie, mūsų skyde!
Nuodėmė yra jų lūpose,
visi jų žodžiai nuodėmingi;
tebūna jie pagauti savo pačių puikybės!
Kadangi jie keikiasi ir meluoja,
sunaikink juos įniršęs, -
sunaikink juos visiškai, -
jog būtų žinoma iki pat žemės pakraščių,
kad Dievas viešpatauja Jokūbui. {Sela}
O mano Stiprybe, giedosiu tau šlovės giesmes,
nes tu esi man tvirtovė - Dievas,
kuris mane ištikimai myli.” Ps 59, 11-14, 18

    Visų Šventųjų dieną norisi kiek kitaip ir tikriau pažvelgti į mūsų pasaulį, nes mirties dvelksmas primena mums, kad supanti daiktų erdvė nėra tokia reikšminga, svarbi ir tikra. Mūsų pasaulyje, kuriame šventumas ir šventieji yra nepakankamai vertinami ir suprantami, religingumo alkis panašus į pamišimą. Vakarų civilizacija išgyvena religinę krizę, nes mokslo pažanga keičia žmonių mąstymą ir daro jį pažangesnį. Kita vertus, sutinku su dvasininkų, dvasinių lyderių, dalies intelektualų nuomone, kad taip atsitiko dėl žmonių sumaterialėjimo bei perdėto troškimo turtų, malonumų, garbės. Dabartinėje modernioje visuomenėje Dievo alkiui žmoguje neleidžiama pabusti, jis slopinamas. Taip nuo mokslo atsiradimo pradžios atsiradęs mokslo susipriešinimas su religija ir dvasinėmis praktikomis išlieka ir netgi atrodo, jog ateityje mokslo pergalė- neišvengiama. Mano nuomone, toks susipriešinimas egzistuoja dėl nepakankamo mokslo lygio ir pasenusio religinio požiūrio, kuris buvo pritaikytas tamsesniems laikams, kada žmonės siekė pažinti pasaulį nesukūrę mokslo.
    Domiuosi mokslo naujienomis ir žiūriu naujausias mokslo laidas, kuriose savo atradimus ir teorijas dėsto didžiausi žmonijos protai. Visgi mums matomame pasaulyje, reikia pripažinti, dvasiniai mokymai, religijos yra labai tolimos nuo mokslo, nes dabartiniame lygyje viską paaiškina mokslas. Pavyzdžiui, žaibavimą senovės lietuviai įsivaizdavo kaip griaudintį dievą Perkūną. Todėl, kas nepaaiškinama dabar, tikimasi išsiaiškinti ateityje. Tiesa, dabar žmogus įžengė į elementariųjų dalelių pasaulį, kuriame mums žinomi fizikos dėsniai nebeveikia. Kvantinėje mechanikoje pastebiu artėjimą (artėjimą ribos) prie dvasinių mokslų. Šiuose fundamentaliuose dalykuose esti ezoterinių, religinių, įvairių pripažintų dvasinių praktikų analogijos ir, mano nuomone, prie jų artėja mokslas. Žinoma, daug kas ezoterikoje, religijoje ir įvairiose dvasinėse patirtyse išliks subjektyvūs išgyvenimai ir iliuzijos ar netgi melai naiviems, nemokytiems žmonėms valdyti ir išnaudoti, tačiau fundamentalūs dvasiniai dalykai ir per amžius puoselėti slaptieji mokymai įgauna realų pagrindą. Verta prisiminti, kad dar senovės Egipto žyniai vieną religinį mokymą aiškino paprastiems žmonėms, o kitą - daug pažangesnį ir išmintingesnį mokymą- patys perduodavo tik savo mokiniams iš kartos į kartą, iš lūpų į ausį, kad tiesos šviesa nenublanktų ir nenuskęstų nemokšiškumo debesyse. Šie žyniai (ir išminties žmonės) pašventė savo gyvenimus meilės darbams.

 
„Nugręžk mano akis nuo to, kas tuščia; laikyk mane gyvą savo keliuose.” Ps 119,

    Visata vystosi pagal programą. Ji nėra chaoso ir atsitiktinumo išdava. Žvelgiant, kaip susidaro galaktikos, įsižiebia žvaigždės, susiformuoja planetos negalima sakyti, kad viskas vyksta atsitiktinai ir be tikslo. Jei mes nežinome tikslo, sandaros bei kaip veikia Visatos programa ir jos visi dėsniai, nereiškia, kad viskas yra tik atsitiktinumas ir materija, kad jokio Kūrėjo nėra. Taip, mus supa materija, mūsų fizinis kūnas sudarytas iš materijos ir galvojame padedami materijos. Tačiau, net pagal Didžiojo Sprogimo teoriją, pirmiau materijos buvo energija, kuri vėliau virto viskuo, ką dabar matome ir jaučiame. Šiuo metu žmogus moka materiją paversti energija ir šis procesas yra šiuolaikinės civilizacijos pagrindas, bet kaip energiją paversti materija- dar nežino. Mokslui nežinoma, kas buvo ir yra už energijos. Didieji visų laikų ir kraštų žmonijos dvasios mokytojai visą šitą vadina šventoji Dvasia, Brahma, Dao, Či, Ruh, kuri pati savaime nepažini ir nenusakoma, bet kurią galima laikyti arba suvokti kaip visuotinį, begalinį, gyvą protą. Todėl visas reiškinių pasaulis arba Visata yra tiesiog Visko proto kūryba, paklūstanti daiktų kūrimo dėsniams. Tereikia tai atrasti ir suprasti.
Mūsų kūnas sudarytas iš atomų, Visatos atomų. Mes neturime nuosavų atomų! Taigi, esame sudaryti iš Kūrėjo atomų, mūsų fizinis kūnas yra Jo. Dar daugiau- žmoguje atomai keičiasi, nes vieni keičia kitus. Vyksta nuolatinis vyksmas ir nėra nei vieno atomo, kuris pas mus užsiliktų visą gyvenimą. Taigi, esame ne tik Kūrėjo kūriniai, bet be Jo mes negalime egzistuoti ir nugyventi savo kūnišką ir protinį gyvenimą. Čia vėl senoviniai ir dabartiniai dvasiniai, religiniai dalykai sutampa su mokslu. Juk egzistencija yra viena, tik jos veidų ir apraiškų yra daug.
    Visų Šventųjų dienos proga pacituosiu dar vieną ištrauką:
„Bet aš! Mano malda tau, VIEŠPATIE.
Suteik malonę, Dieve, išklausyk manęs,
žiūrėdamas savo didžio gerumo.
Savo ištikima pagalba
trauk mane iš liūno, kad nenugrimzčiau,
gelbėk mane nuo priešų ir vandens gelmių.
Neleisk tvano bangoms manęs paskandinti;
neleisk gelmėms manęs praryti;
neleisk Duobei virš manęs užsiraukti.
Atsiliepk man, VIEŠPATIE,
nes gera tavo ištikima meilė;
atsigręžk į mane iš savo didžio gailestingumo.
Neslėpk veido nuo savo tarno;
kenčiu - skubėk man atsiliepti.
Prieik prie manęs, atpirk mane;
išvaduok mane nuo mano priešų!” Ps 69, 14-19

 

Rodyk draugams