Netekome didžio verslo lyderio, autoriteto ir aktyvaus visuomenės veikėjo Bronislovo Lubio

    Lietuvos verslas neteko labai reikšmingos ir autoritetingos asmenybės, kuri turėjo didelę įtaką formuojant bendrą verslo nuomonę, jo žodis buvo svarus derybose su valdžia, buvo įtakinga figūra plėtojant verslo ryšius su užsienio partneriais. Lietuvos politika neteko Kovo 11-osios Akto signataro, buvusio Vyriausybės vadovo. Visuomeninis Lietuvos gyvenimas neteko aktyvaus dalyvio, mecenato bei žmogaus, neabejingo savo šalies dabarčiai ir ateičiai. Iškilios asmenybės išėjimas į Anapilį visada yra didelis praradimas, paliečiantis daugelio širdis.
    Noriu pareikšti gilią užuojautą velionio artimiesiems, bendražygiams ir visiems žmonėms, kuriuos nuliūdino ir prislėgė ši netektis.

Rodyk draugams

Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (V)

    Gūdžios ir itin tamsios sutemos toliau gaubė kreivų veidrodžių karalystę. Beatsirandančią prošvaistę tamsūs debesys susispaudę uždengdavo, bet ji pasirodydavo kitoje dangaus vietoje. Nors šis žaidimas šviesesniems karalystės gyventojams teikė vilties, kad neužilgo pasirodys skaisti saulė, tačiau tai buvo daugiau deklaratyvus žaidimas, kuriuo siekta išlaikyti esamą padėtį. Ši prošvaistė netgi buvo naudinga tamsiųjų jėgų kunigaikščiams ir juodiesiems magams, nes leido geriau veikti kreiviems karalystės veidrodžiams, kurie tikrąją šviesą panaudodavo savo blogiems tikslams. Dar daugiau- pasinaudodami šia Šviesa tamsioji propaganda gąsdindavo karalystės gyventojus pasaulio pabaiga ir panašiais baisiais dalykais. Didėlė dalis karalystės dieninių gyvūnų tuo šventai įtikėdavo, ko pasėkoje dangaus malonės karalystės gyventojai negalėjo tikėtis.
    Šis priverstinis tamsiųjų jėgų žaidimas šviesos spinduliais rodė, kad žmonės pamatė ir atpažino tikrąją šviesą. Nors žaidimas su puikia propaganda tamsiosioms jėgoms sekėsi, šviesiosios jėgos tame matė galimybę pergalei. Šviesusis kunigaikštis puikiai suprato, kad karalystės gyventojas, kuris nematęs tikros šviesos, negali pasakyti, kas jam buvo uždegta, kad būtų parodyta šviesa. Tik pamatęs tikrąją šviesą gali sužinoti, kas yra kas. Tada žmogus žinos ne tik, kas buvo uždegta, bet ir tai, ar kas nors iš tikrųjų švietė, ar buvo padaryta, kad jis įsivaizduotų tai. Todėl karalystei buvo būtina tikra šviesa, net ir tokia kreivų veidrodžių iškraipyta ir susilpninta iki minimumo. Aišku, šviesusis kunigaikštis troško visiems matomos šviesos, kuri leistų pamatyti tamsos draugus ir šviesos priešus. Tada pavojingi tamsos agentai netektų jokios galios.
    Šioje didžioje kovoje daug kentėti teko šviesiajam kunigaikščiui, bet jis laikėsi tvirtai. Sunkumai, priešų piktadarystės ir jų spąstai jį tik stiprino ir jis nebebijojo kristi. Pasilikimas be pagrindo, visiškai be paramos jo visiškai negąsdino, nes nenaudinga išgelbėti tą save, kuris prisirišęs prie įvairiausių žemiškų dalykų, geriau atsipalaiduoti ir būti dieviškume, kuris viskuo pasirūpins. Todėl jo visiškai negąsdino tamsos agentų aktyvi veikla. Žinoma, tikrovės falsifikavimas buvo akivaizdus ir tas skaudino. Iš kitos pusės: faktiškai pasaulyje nėra nieko, kas neturėtų falsifikatų. Juk netikros monetos egzistuoja visuose gyvenimo reiškiniuose. Jis suprato, kad visuomet yra taip, kad padirbtų monetų išorė yra ryškesnė negu tikrų. Kitaip ir negali būti, kadangi būtent jų grožis ir sužavi. Juk tikrovėje jos yra nevertingos. Tikros monetos tinka net ir tuomet, kai nėra ryškios, gražios ar kitaip patraukliai spindinčios, nes jos turi vertę pačios savaime. O netikra moneta turi garsiai pareikšti apie save, kadangi ji turi kopijuoti ir kompensuoti tai, ko neturi. Dėl to ji yra nevertinga ir lengvai padaroma.
    Šviesusis kunigaikštis ramiai (kartu ir kovingai) žiūrėjo į grėsmingą tamsos agentų veiklą bei džiaugėsi mylinčių Šviesą ir mąstančių žmonių gausėjimu. Jo širdis tvirtai tikėjo, kad nušvis tikroji Šviesa šioje karalystėje ir dangus taps giedras. Juk kitaip ir negali būti!

    Ankstesnė pasakos dalis: http://mindaugaspliauga.blogas.lt/kreivu-veidrodziu-karalysteje-%e2%80%93-noras-sudauzyti-kreivus-veidrodzius-iv-508.html

Rodyk draugams

Neadekvačiai griežtas nuosprendis J.Tymošenko kelia pavojų demokratijai Ukrainoje

    Teismas Kijeve nuteisė buvusią Ukrainos premjerę ir opozicijos lyderę Juliją Tymošenko septynerius metus kalėti už sandorių dėl dujų sudarymą. Šis teismo sprendimas sukėlė tarptautinio pasipiktinimo audrą ir nuogąstavimus dėl Ukrainos demokratijos. Pritariu nuogąstavimams, kad tokio politinio svorio politikės nuteisimas stiprina Viktoro Janukovyčiaus autoritarines apraiškas. Akivaizdu, jog realus laisvės atėmimas eliminuoja opozicijos lyderę iš politikos ir peržengia ribas, kada Ukrainos politinė stabilizacija ir konsolidacija vykdoma vakarietiškos demokratijos rėmuose.
    Lietuva irgi turi analogiškų problemų dėl sandorių dujų sektoriuje, kuriame sprendimai priimami be baimės dėl neigiamų gyventojams pasekmių, todėl daugumai lietuvių turbūt natūraliai norisi palaikyti tokius teismo sprendimus, tačiau šiuo atveju reali laisvės atėmimo bausmė J.Tymošenkai neatitiko Ukrainos interesų. Visgi JAV, ES ir Rusijos politiniai elitai labai neigiamai vertino šį teisminį procesą, o galutinis rezultatas juos grėsmingai papiktino. Po šio teismo sprendimo Ukraina atsidūrė izoliacijoje ir gali patirti ne tik politinių, bet ir ekonominių nuostolių. Puikiai prisimenu tuos nesenus laikus, kai būdama premjerė J.Tymošenko nusprendė pasirašyti šį sandorį, kurį nedelsiant sukritikavo tiek tuometinis prezidentas V.Juščenko, tiek tuometinis opozicijos lyderis, nes sandoris tikrai buvo labai nenaudingas Ukrainai ir jos žmonėms. Julijai Tymošenko dažnai Ukrainos politinėse batalijose trūkdavo valstybiško mąstymo, sugebėjimo suderinti savo ir valstybinius interesus. Reikia pripažinti- jos oponentai tą sugebėdavo atlikti kur kas geriau. Todėl pritariu buvusios premjerės baudžiamajam persekiojimui, tačiau matydamas žalą, kurią gali patirti Ukraina dėl tarptautinio pasmerkimo bei opozicijos sunykimo, manau, kad negalima jos bausti realia laisvės atėmimo bausme ir eliminuoti iš politikos, nes tokio politinio svorio politikė būdama laisvėje gali būti naudinga šalies opozicijai. Tuo labiau, kai Ukrainoje pastebimos autoritarinės tendencijos ir šis nuteisimas šias tendencijas tik stiprins. Viliuosi, kad šis parodomasis teismas baigsis išmintingai: pamokys Ukrainos, Lietuvos ir kitų šalių aukščiausius politikus bei tuo pačiu įvykdytas teisingumas nepridarys neadekvačios žalos J.Tymošenkai, Ukrainai ir jos žmonėms.

Rodyk draugams