Beprasmės žudynės Norvegijoje

    Reiškiu nuoširdžią užuojautą žuvusių artimiesiems ir visai norvegų tautai, kurią ištiko sunkiai protu suvokiamos žudynės. Beprasmės  jaunų, kupinų energijos ir gyvenimo džiaugsmo žmonių mirtys negali palikti nei vieno abejingo. Manau, kad ne tik aš, bet ir visi Lietuvos žmonės solidarizuojasi nelaimėje su Norvegijos žmonėmis. Šią sunkią akimirką visiems noriu palinkėti stiprybės, ištvermės bei tikėjimo ateitimi.

   Norėčiau paprašyti lietuvių, gyvenančių Norvegijoje, perduoti visus mūsų nuoširdžiausius užuojautos ir paramos žodžius.

Rodyk draugams

Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (IV)

    Didžioje šviesiųjų ir tamsiųjų jėgų kovoje pradėjo ryškėti tamsiųjų jėgų lėlininkų planai, melagystės ir jų tikrosios idėjos, dalis blogų darbų. Taip atsitiko, nes žmonės pamatė ir atpažino tikrąją šviesą. Šioje kovoje dvasiškai užsigrūdinęs ir sustiprėjęs šviesuliukas tapo šviesiuoju kunigaikščiu. Tamsieji kunigaikščiai ir juodieji magai ėjo iš proto negalėdami užgesinti jo šviesos. Dar daugiau - atsirado ne tik Šviesos mylėtojų, bet ir šviesulėlio gerbėjų. Todėl jie buvo priversti akivaizdžiai ir tiesiogiai (parodydami savo atstovus) pulti šviesųjį kunigaikštį.
    Nors atsirado prošvaistė tamsioje karalystėje, tačiau kreivi karalystės veidrodžiai vis dar sėkmingai veikė. Per savo užimamą visuomeninę padėtį, struktūras, puikią ir įtikinamą propagandą, pasinaudodami kreivų veidrodžių principu tamsiosios jėgos vis dar buvo padėties šeimininkais. Jos tvirtai laikėsi valdžioje ir džiaugėsi populiariąja karaliene, kuri buvo stiprus ramstis jų nežabotai valdžiai. Dauguma karalystės gyventojų tikėjo karalienės vaidinimu. Karalienės pagalba buvo galima lengvai pulti ir naikinti šviesulius -akivaizdžiai ir tiesiogiai. Žinoma, tamsieji kunigaikščiai tuo naudojosi bei dar stipriau engė karalystės gyventojus.
    Reikia pažymėti, kad Karalystės gyventojai, apkvaitę nuo tamsios propagandos, buvo praradę save, nors matė, kaip griaunama ir naikinama jų karalystė, kaip tyčiojamasi iš paprasto gyventojo, tačiau jie nieko negalėjo padaryti, o tik vykdė blogio valdžios nurodymus. Išmintingesni ir šviesesni politikai, valdininkai, verslininkai bei paprasti gyventojai negalėdami atsispirti blogio valdžiai, slapta (neakivaizdžiai) padėdavo šviesiajam kunigaikščiui ir paremdavo šviesiąsias jėgas. Jie turėjo šviesios karalystės viltį.
    Stiprėjančios šviesiosios jėgos džiaugėsi mylinčių Šviesą ir mąstančių žmonių gausėjimu. Tai teikė didingos pergalės viltį. Nors šviesusis kunigaikštis visą save buvo atidavęs kovai su tamsiosiomis jėgomis, tačiau, be abejonės, jis jautė mylinčias ir šviesias energijas. Dar daugiau- jis egzistavo tarp jų, valdė jas ir jos valdė jį.
    Labai nekentė piktosios jėgos šviesiojo kunigaikščio, tačiau negalėjo jo sunaikinti. Tamsiosioms jėgoms svarbiau buvo užgesinti šviesą, negu šį šviesuliuką nužudyti( aišku, realus pavojus visada buvo). Vieno šviesuliuko fizinis sunaikinimas nereiškia šviesos sunaikinimo, nors tai ir būtų milžiniškas smūgis šviesiosioms jėgoms. Kadangi Šviesa gyvena žmonėse, tik ne visada ji juose nušvinta ryškiai.

Pasakos trečia dalis: http://mindaugaspliauga.blogas.lt/kreivu-veidrodziu-karalysteje-%e2%80%93-noras-sudauzyti-kreivus-veidrodzius-iii-333.html

Rodyk draugams

Lietuvos valstybės diena. Pasisemkime iš praeities stiprybės, nepalūžkime gyvenimo sunkumuose

    Sveikinu Lietuvą ir visus lietuvius su ypatinga švente - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Ta proga norėtųsi atsigręžti į istorijos vingius ir pasisemti iš praeities stiprybės. Karaliaus Mindaugo sukurta valstybė ir jos žmonės istorijos bėgyje išgyveno labai daug sunkių momentų, tačiau išliko. Vedami šviesių ir didžių istorinių asmenybių pakildavome iš griuvėsių. Jų pasiaukojimas, idealizmas, tvirta valia siekti nepasiekiamo kėlė valstybę ir jos kūrybai sutelkdavo negandų ir okupacijų išvargintą Tautą. Reikia pabrėžti, kad lietuviams valstybės niekas nedovanojo, jie patys ją kūrė ir gynė. Istorija moko mus, kad valstybės kūrybinis procesas turi būti nuolatinis, nes kitaip tamsiosios jėgos valstybę pradeda griauti ne tik iš išorės, bet kas svarbiausia - iš vidaus. Lietuviai išliko, nes tikėjo Šviesos pranašumu prieš valstybę griaunančią vadinamąją realybės politiką.
    Tenka su apgailestavimu pripažinti, kad šiandien Lietuva - nuosmukio valstybė. Ji išgyvena ekonominę, teisinę, socialinę, moralinę, psichologinę ir dvasinę krizę. Aplink chaosas ir tamsios spalvos. Leidome valdžioje ir valstybėje įsigalėti godžioms blogio jėgoms. Deja, vietoj to, kad kovotume su blogio apraiškomis mes nuleidžiame rankas ir bėgame iš Tėvynės ar puolame į depresiją, apatiją ir nieko nedarymą. Mūsų protėviai rasdavo jėgų nugalėti negandas, turime rasti ir mes. Jokiu būdu negalime kapituliuoti prieš blogį- politinį, ekonominį, moralinį ar dvasinį, o priešintis jam tiesos žodžiu, viešumu, atsakomybės etika grįsta laikysena ir darbais. Negalime palūžti, kai valdžia mato šalyje tik žmonių minią ir nesirūpina kiekvienu jos žmogumi. Turime rasti dvasinių jėgų, nes Lietuvos žmonės - ne banda, o asmenybės.
    Esu giliai įsitikinęs ir visa širdimi tikiu, kad mums pakanka galių kurti ne vien savo asmeninę, bet ir bendrą šalies gerovę. Bėgimas iš nuosmukio šalies daugumai, kad ir kaip bekalbėtume, tikrai nėra ir nebus kelias į rojų. Manau, šis procesas labiau atspindi tautos nuovargį bei nepasitikėjimą savo valstybe ir pasaulio nepasitikėjimą Lietuva. Branginkime Tėvynę, nustumkime nuo valdžios engėjus, valstybės griovėjus ir kurkime norimą Lietuvą. Sukurkime savo svajonių valstybę!
    Mūsų istorijoje pakanka įrodymų, kad vienijanti idealistinė vizija - įgyvendinama. Nepaprastų ir šviesių asmenybių vedami, lietuviai pakildavo šviesesniam rytojui. Ir šiandien mums reikia tokių tautos lyderių. Atraskime mūsų tarpe lyderius, leiskime jiems nušvisti stipria šviesa! Įveikime baudžiauninką savyje, nes esame pavergti vartojimo ir turto kulto bei tamsiosios propagandos, tarnaujančias egoistiniam stambiojo kapitalo, politinių- finansinių grupuočių ir įvairių tamsių jėgų interesams. Todėl tik autentiškas protas, protas, kuris gyvena tiesa, gali būti laisvas. Šalyje turime sukurti daugiau vietos dvasingumui, kad sugebėtume išgyventi įvairiomis gyvenimo situacijomis ir įveikti vidinę tamsą. Prasklaidykime tamsius debesis ir pastebėkite, jog tai tamsiosios jėgos savo įvairia (tame tarpe ir labai gražia) propaganda ir blogais veiksmais siekia atimti šviesios Lietuvos viltį. Šios jėgos bijo šviesios Lietuvos, nors apie tokią Lietuvą gali daug kalbėti. Dėl to būkime dar tvirtesni, objektyvesni ir nepasiduokite peršamam nepamatuotam pesimizmui ir piešiamam liūdnos Lietuvos scenarijui, nes nieko negalima pakeisti. Tikrai šios dabartinės ašarų valstybės laukia šviesi ateitis, nes viltis visada stipresnė už kritišką realybę ir keičią ją. Šviesiosios permainos nugalės tamsią realybę! Prašom priimti mano pasveikinimą.

Rodyk draugams