Naujametinis sveikinimas

    Brangūs “Toto” skaitytojai ir visi pasaulio žmonės,

    Liko kelios valandos iki šių metų pabaigos. O tada - baigtis. Taip gims nauja pradžia. Kai ateina vieno ciklo pabaiga, prasideda naujas. Galima sakyti, kad užbaigimas prasideda sename cikle, nes naujos pradžios užuomazgos slypi ankstesniuose veiksmuose. Ciklo užbaigimas reiškia įvykdymą, kad jau save dar labiau pažinote ir naujai suvokėte aplinkinį pasaulį. Taip su kiekvienu metų apsisukimu pajudame pirmyn. Su kiekvienu metų apsisukimu viskas tęsiasi toliau.
    Todėl norėtųsi palinkėti skaitytojams, kad kiekvienas sūkis būtų tobulesnis, pažangesnis. Kad valstybės ir visuomenės gyvenime gerieji dalykai pereitų į naują ciklą.
    Širdingai sveikinu visus su Naujaisiais Metais!

Su šventiniais palinkėjimais,

Mindaugas Pliauga

Rodyk draugams

Kalėdinis laiškas 2009

Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose”. Staiga prie angelo atsirado gausinga dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!” Lk 2, 8-14


    Krikščionys švęsdami Kristaus gimimą mini tą svarbų momentą, kai Dievas pasirodė žmonijai, žmogaus pavidalu įsiverždamas į laiką ir istoriją. Dievo Sūnus tapo žmogiška būtybe, kad savo gyvenimu, mirtimi ir prisikėlimu galėtų mus visus atpirkti. Šis įvykis tik patvirtina, koks reikšmingas žmogui yra jo gyvenimas žemėje. Tai nuoroda, kaip su pagarba reaguoti į savo ir visų mūsų pasaulį. Todėl svarbu ne naudoti mažiau daiktų, kad gyvenimas būtų paprastesnis, bet atkreipti dėmesį į gyvenimo aplinkybes, surasti optimaliausią ryšį su pasauliu, su tais, kurie yra aplink mus. Kasdieniniame gyvenime turime daug problemų, todėl dažnai kamuoja nerimas, baimės, pyktis, sielvartas. Mes nuolat kovojame su šiomis emocijomis. Tai - žmogiška. Todėl nemanau, kad turiu nuolatos būti kažkokioje absoliučioje ramybėje ir nuo visko atsiribojęs. Tai neįmanoma. Tai net nežmogiška ir turbūt neįmanoma. Tačiau kai užvaldo kokia nors stipri emocija - pavyzdžiui, baimė - turime sugebėti atgauti proto ramybę. Jei sugebame atgauto proto ramybę - mes ją visada turėjome. Absoliuti ramybė pageidautina medituojant ar kitos dvasinės praktikos metu. Tačiau žmogus be emocijų ir jausmų - ne žmogus.
    Tikinčiam žmogui suvaldyti savo aistras padeda tikėjimas ar kitas teisingas mokymas, nes norint išsivaduoti iš gyvenimo kančių, turime žinoti tiesų kelią, kaip tą padaryti. Kitaip tariant, kaip tapti panašiu į Jėzų (ne krikščionims į Budą, Mahometą ir kt,), kuris yra pavyzdys ir orientyras mūsų gyvenimo kelionėje.

„Tebūna mums Dievas maloningas, telaimina mus
ir tešviečia mums jo veidas, {Sela}
kad tavo kelias būtų žinomas žemėje,
visoms tautoms tavo išgelbėjimas.
Dieve, tegarbina tave tautos, -
visos tautos tave tešlovina!” Ps 67,2-4

Sveikinu visus sulaukus šv.Kalėdų!

Rodyk draugams

Reikalingos protesto akcijos prieš valdžios politiką

    Lietuvoje po truputį vėl ima bruzdėti piliečiai, nepatenkinti valdžios politika. Po šeštadienį Kaune vykusio gausaus mitingo, kuriame dalyvavo daugiau kaip 5 tūkstančiai piliečių, estafetę perima Vilnius. Vilniuje numatoma surengti net du mitingus. Greta jau nuolatinio mitingų organizatoriaus po visą Lietuvą - Jungtinio demokratinio judėjimo mitinguos ir senjorai. Šaunuoliai senjorai! Sutikime, kad tautos protesto akcijos yra būtinos, nes valdžios politika - pasibaisėtina. Valdžia kviečia paprastą liaudį solidarumui, tačiau pati retai kada nori būti solidari su tauta. Biudžeto lėšos karpomos ne visada solidariai ir ne visiems. Pavyzdžiui, religinės organizacijos visiškai nejaučia krizės, nes jos iš biudžeto gauna tuos pačius tris milijonus litų kaip ir anksčiau bei dar pridedama remontams.. Tai labai nesolidaru, nes dvasininkai gyvena labai pasiturimai. Aišku, jiems skiriamos lėšos neišgelbės biudžeto, bet solidarumas reikalauja ir arčiau valdžios esantiems suveržti diržus. Savivaldybės taip pat privalo sunkmečiu savo paramą religinėms organizacijoms apriboti. Negalima taip švaistyti lėšų, kai jų trūksta gatvių apšvietimui, ko pasėkoje žmonės priversti vakarais klaidžioti pavojingose tamsybėse. Tokių pavyzdžių yra aibės ir įvairiose srityse, todėl būtini tautos protestai, kad valdžia prisiverstų pati susimažinti savo išlaidas ir sumažintų arti valdžios esančių apetitus.
    Tenka atkreipti dėmesį į opozicinių partijų neveiklumą. Ne viena parlamentinė opozicinė partija nesiima organizuoti pilietinio pasipriešinimo, nors kalba prieš valdančiųjų politiką. Tik A.Paulausko vadovaujama Naujoji sąjunga rinko parašus prieš pensijų mažinimą bei V.Uspaskich pasiūlė kitokį krizės įveikimo planą. Pažymėtina, kad Darbo partija nesusigundė konservatorių pasiūlymais ir neparėmė valstybės ir SODROS biudžetų projektų. Tikiuosi, Darbo partijos frakcija patvirtins savo žodžius ir veiksmais, kai reikės balsuoti už minėtus biudžetus. Apskritai galima daryti išvadą, kad neturime partijos, kuri būtų tikra opozicija valdantiesiems. Viršūnėse tik politiniai žaidimai ir viešųjų ryšių akcijos, o paprastas žmogelis nerūpi niekam. Dar daugiau - parlamentinės partijos tampa viena su kita solidarios, kai iškyla liaudies nepasitenkinimo banga. Deja, kaip rodo praktika, tautiečiai prieš valdžios monolitą yra bejėgiai. Pasakose visada atsiranda vienas didvyris, kuris nugali valdžios drakoną ir nuverčia supuvusią valdžią, todėl nesu pesimistas ir tikiu, kad Lietuvoje įvyks gerosios permainos.

Rodyk draugams